Druskininkų miestui vardą davė druska – viena brangiausių ir būtiniausių senovės prekių. Jau XVII a. vietos gyventojai sužinojo apie vietinio sūraus vandens gydymo galias.
Oficialia Druskininkų kurorto įkūrimo data laikoma 1794 metų birželio 20 diena, kai Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karaliaus Stanislovas Augustas Poniatovskis savo dekretu suteikė vietovei gydomosios vietovės statusą. Mineralinis vanduo buvo ištirtas ir jo gydomosios savybės moksliškai patvirtintos. Druskininkams atsivėrė naujos perspektyvos.
1837 m. kurorto įrengimo projektą patvirtino Rusijos imperatorius Nikolajus I. Projektui skirta 25 tūkstančiai sidabrinių rublių paskola. Nusausintos pelkės ir jų vietoje nutiestos balto smėlio alėjos. Pastatytos pirmosios gydyklos. Įrengti teniso kortai ir boulingo takeliai. Vasarą veikė teatras. Atidarytas vienas pirmųjų Lietuvoje fotografijos salonas…
XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje Druskininkai buvo madinga vasaros atostogų vieta. Pagal populiarumą Rusijos imperijoje Druskininkus lenkė tik Krymo ir Kaukazo kurortai. Druskininkuose vasaras leido Peterburgo, Varšuvos, Gardino, Vilniaus aukštuomenė ir meno žmonės.
Tarpukariu Druskininkuose pradėjo populiarėti sveiko gyvenimo būdo principai. Talentingos gydytojos Eugenijos Levickos parke terapijai buvo naudojami natūralūs gamtos veiksniai: saulės spinduliai, oro temperatūra, vandens jėga.
E. Levickos darbą po Antrojo pasaulinio karo tęsė Lietuvos sporto pionierius Karolis Dineika, kuris prikėlė parką antram gyvenimui: išvystė ir papildė parką naujomis sveikatingumo metodikomis, sukūrė kaskadų ir aerojonoterapijos paviljoną, „Saulės“ pėsčiųjų ir dviračių taką.
Druskininkams tapus TSRS sąjunginės reikšmės kurortu, sanatorijos pradėjo dirbti ištisus metus. Pastatyta daug didelių gelžbetoninių konstrukcijų: „Eglės“, „Lietuvos“, „Vilniaus“, „Nemuno“ ir kitos sanatorijos, Fizioterapijos gydykla (dabar Vandens parkas).
Dešimtojo dešimtmečio pradžioje, nutrūkus turistų srautams iš buvusios TSRS , Druskininkai išgyveno krizę. 2000 metais Druskininkų savivaldybė ėmėsi gaivinti kurortą, skatindama ir inicijuodama turistų traukos centrų kūrimą bei teikdama lengvatas verslo plėtrai. Jau 2003 metais po rekonstrukcijos atidaryta Druskininkų gydykla, o žurnalas „Newsweek“ priskyrė Druskininkus geriausių Europoje balneologijos kurortų dešimtukui.
Per dešimtmetį renovuota miesto infrastruktūra, privatizuoti ir atnaujinti viešbučiai ir sanatorijos. 2006 metais atidarytas Vandens parkas, 2011 – dengtas žiemos pramogų kompleksas „Snow Arena“, tais pačiais metais pastatytas naujas tiltas per Nemuną. 2012 metais po rekonstrukcijos atidarytas senųjų gydyklų parkas ir muzikinis fontanas. 2015 metais abu Nemuno kraštus sujungė ekologiškas lynų keltuvas. Vien į viešosios paskirties objektų atnaujinimą 2000 – 2015 metais investuota daugiau kaip 300 milijonų eurų savivaldybės biudžeto ir įvairių fondų lėšų. Lyginant su 2000 metais (39 tūkst.), atvykstančių turistų skaičius išaugo 8,5 karto (2018 – 340 tūkst.).