Ričardas Gavelis (1950 – 2002)
Ričardas Gavelis – prozininkas, dramaturgas, publicistas, fizikas. Gimė 1950 m. spalio 8 d. Vilniuje. 1961 m. su tėvais persikėlė į Druskininkus, 1962 – 1968 m. mokėsi ir aukso medaliu baigė Druskininkų vidurinę mokyklą. 1969 m. grįžo į Vilnių, studijavo teorinę fiziką Vilniaus universitete. 1973 m. įgijo aukštojo mokslo diplomą. 1973 – 1977 m. dirbo Lietuvos mokslų akademijos Fizikos ir matematikos instituto Teorinės fizikos skyriuje. 1978 – 1980 m. dirbo žurnalų „Mokslas ir gyvenimas“ bei „Pergalė“ redakcijose. 1992 – 2002 m. bendradarbiavo dienraštyje „Respublika“, savaitraštyje „Veidas“.
Pirmoji knyga – apsakymų ciklas „Neprasidėjusi šventė“ (1976). Vėliau išėjo dar trys apsakymų ciklų knygos „Įsibrovėliai“ (1982), „Nubaustieji“ (1988), „Taikos balandis“ (1994) bei septyni romanai „Vilniaus pokeris“ (1989), „Jauno žmogaus memuarai: keturiolikos laiškų romanas“ (1991), „Vilniaus džiazas“ (1993), ,,Paskutinioji žemės žmonių karta“ (1995), „Prarastų godų kvartetas“ ( 1997), „Istorija apie meilę, mirtį ir virusus“ (1997), „Septyni savižudybės būdai“ (1999), „Sun-Tzu gyvenimas šventame Vilniaus mieste“ (2002), ,,Tylos angelas“ (2006). Taip pat parašė esė, pjesių, kino scenarijų, publicistikos knygą „Nemirtingumas. Rekonstrukcijos bandymas: knyga apie žurnalistą Vitą Lingį“ (1994). 2000 m. suteikta Vilniaus klubo ir Vilniaus televizijos literatūrinė premija už romanus „Prarastų godų kvartetas“ ir „Septyni savižudybės būdai“. Mirė Vilniuje 2002 m. rugpjūčio 18 d., palaidotas Antakalnio kapinėse Rašytojų kalnelyje.
Atminimo lentos autorius – skulptorius Aloyzas Janušauskas.