fbpx
A A
A A

Verslui

Naujienos ir naudinga informacija

Verslo pradžia

Įmonės steigimas

Juridinio asmens steigimas apima procesą nuo sprendimo priėmimo steigti pasirinktos teisinės formos juridinį asmenį (toliau – JA) iki jo įregistravimo JA registre. Galima išskirti kelis įmonių steigimo etapus, būdingus bet kurios teisinės formos JA:

  1. Aiškus veiklos tikslų ir uždavinių pasirinkimas;
  2. Tinkamiausios įmonės teisinės formos (pagal būsimą veiklą) pasirinkimas;
  3. Buveinės patalpų pasirinkimas;
  4. JA pavadinimo pasirinkimas ir registravimas;
  5. Steigimo dokumento surašymas (steigimo aktas – kai steigėjas vienas, steigimo sutartis – kai steigėjų daugiau nei vienas);
  6. Kaupiamosios sąskaitos atidarymas;
  7. Reikalingų pradinių įnašų apmokėjimas (jei tokie numatyti);
  8. Įstatų / nuostatų parengimas;
  9. Steigiamojo susirinkimo sušaukimas. Steigiamasis susirinkimas gali būti nešaukiamas, jeigu steigimo sutartyje ar steigimo akte yra nurodyti valdymo organai, įgalioti atstovauti asmenys;
  10. Juridinių asmenų registrui reikalingų JAR formų užpildymas;
  11. Dokumentų pateikimas notarui ir Juridinių asmenų registrui.

Įmonių steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymą, likvidavimą, šių įmonių savininkų teises ir pareigas, valdymo organų teises, pareigas, atsakomybę, disponavimą turtu, buhalterinę apskaitą, informacijos pateikimą suinteresuotiems asmenims ir pan. reglamentuoja Civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos atitinkamos įmonės teisinės formos įstatymai (LR Akcinių bendrovių įstatymas, LR Individualių įmonių įstatymas, LR Viešųjų įstaigų įstatymas, LR Asociacijų įstatymas ir t.t.) ir kiti teisės aktai.

Priklausomai nuo įmonės teisinės formos, steigėju gali būti tik veiksnus fizinis asmuo arba ir fizinis asmuo, ir JA.

Įmonių steigimo dokumentus gali pasiruošti patys steigėjai arba tą gali padaryti konsultacines / teisines paslaugas teikiantys asmenys, įmonės, įstaigos.

Steigiant mažąją bendriją, individualią įmonę, uždarąją akcinę bendrovę, asociaciją ar viešąją įstaigą dokumentai gali būti elektroniniu būdu pateikiami tiesiogiai Registro tvarkytojui per elektroninę Registrų centro klientų savitarnos sistemą, jeigu:

  • steigėjas turi kvalifikuotą elektroninį parašą, šiuo metu galima naudotis:
    • valstybės įmonės Registrų centro Sertifikatų centro išduotu kvalifikuotu sertifikatu;
    • mobiliojo ryšio operatorių – Bitė, Telia ir Tele2 išduotais kvalifikuotais sertifikatais;
    • Asmens dokumentų išrašymo centro prie Vidaus reikalų ministerijos išduota asmens tapatybės kortele, kurioje įrašyti asmens atpažinimo elektroninėje erdvėje ir kvalifikuoto parašo sertifikatai;
  • juridinio asmens steigėjas yra veiksnus fizinis asmuo;
  • steigimo dokumentai rengiami vadovaujantis:
    • individualios įmonės pavyzdiniais nuostatais;
    • uždarosios akcinės bendrovės pavyzdiniais įstatais, steigimo akto ar steigimo sutarties forma;
    • asociacijos pavyzdiniais įstatais ir steigimo sutarties forma;
    • viešosios įstaigos pavyzdiniais įstatais, steigimo akto ar steigimo sutarties forma;
    • mažosios bendrijos pavyzdiniais nuostatais.
  • steigiamos individualios įmonės, uždarosios akcinės bendrovės, asociacijos ar viešosios įstaigos pavadinime neketinama vartoti trumpojo valstybės pavadinimo „Lietuva“;
  • patalpos buveinei registruoti nėra steigėjo asmeninė nuosavybė turi būti patalpų savininkų elektroniniu parašu pasirašytas sutikimas;
  • patalpoms, suteikiamoms buveinei registruoti, Nekilnojamo turto registre nėra įregistruotas turto areštas;
  • uždarosios akcinės bendrovės steigimo atveju akcijos apmokamos piniginiu įnašu;
  • pavadinimas yra laikinai įtrauktas į Juridinių asmenų registrą.

Taip pat informacijos apie įmonių steigimą, reikalingus užpildyti ir pateikti notarui bei JA registrui dokumentus galima rasti VĮ Registrų centras internetiniame puslapyje. Šiame puslapyje galima rasti ir visas reikalingas užpildyti JAR formas. (Registrų centro konsultacinės tarnybos tel. 8 5 268 8262, trumpasis 1637).

Atlyginimas už juridinių asmenų registravimo paslaugas

 

Už juridinių asmenų, filialų ar atstovybių įregistravimą*:Paslaugos kaina eurais
Akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, Europos bendrovės, Europos ekonominių interesų grupės, Europos kooperatinės bendrovės57,34
Žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo), komanditinės ūkinės bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos, advokatų profesinės bendrijos41,42
Individualios įmonės30,99
Valstybės įmonės, savivaldybės įmonės34,75
Asociacijos, labdaros ir paramos fondo, bendrijos (daugiabučių namų savininkų, individualių gyvenamųjų namų savininkų, garažų savininkų, poilsio namų savininkų, kūrybinių dirbtuvių savininkų ir kitų negamybinių pastatų patalpų savininkų)26,36
Komercinio banko, draudimo įmonės99,63
Biudžetinės įstaigos ar viešojo juridinio asmens, veikiančio pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.46 straipsnio 3 dalyje numatytą teisės aktą8,69
Mažosios bendrijos51,61
Juridinio asmens filialo ar atstovybės50 procentų atlyginimo, nustatyto atitinkamai juridinio asmens teisinei formai
Užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės57,92
Kito juridinio asmens30,99
Už juridinio asmens, filialo ar atstovybės pavadinimo laikiną įtraukimą į Juridinių asmenų registrą16,22

Išsamesnę informaciją apie naujuosius įkainius pateikia VĮ Registrų centras.

Dokumentų pateikimo VĮ “Registrų centras” tvarka.

 

Individuali veikla pagal pažymą

Individuali veikla pagal pažymą – viena populiariausių savarankiško darbo formų. Tokiu būdu asmuo įregistruoja vykdomą veiklą savo gyvenamosios vietos teritorinėje Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI) ir gali verstis pažymoje nurodyta veikla bei gauti pajamų per tęstinį laikotarpį.

Registravimas ir nutraukimas

Prašymą dėl pažymos išdavimo reikia pateikti ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną. Prašymą galima pateikti trimis būdais:

Nusprendus nutraukti vykdomą veiklą, reikėtų pateikti VMI prašymą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po veiklos nutraukimo dienos.

Plačiau apie fizinių asmenų veiklos įregistravimą/išregistravimą/duomenų keitimą mokesčių mokėtojų registre rasite čia.

Veiklos rūšys

Pagal išduodamą pažymą galima vykdyti bet kokio pobūdžio veiklą, išskyrus tam tikrus atvejus kai yra privaloma įsteigti įmonę arba turėti leidimą suteikiantį teisę verstis tos rūšies veikla.

Jeigu teisės aktai nedraudžia gyventojui kaip fiziniam asmeniui (neįsteigus juridinio asmens) vykdyti tam tikros ekonominės veiklos, tai jis tą veiklą gali vykdyti, nors jai ir reikalinga licencija ar bet koks kitas leidimas.

Mokesčiai

Vykdant individualią veiklą pagal pažymą, pajamų mokestis sumokamas nuo faktiškai gautų metinių individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų. Apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas iš uždirbtų pajamų galima atimti leidžiamus atskaitymus (išlaidas patirtas pajamoms uždirbti). Taikant supaprastintą tvarką, leidžiamais atskaitymais galima pripažinti fiksuotą dydį t. y. 30 proc. gautų individualios veiklos pajamų. Pasibaigus metams asmenys deklaruoja savo pajamas, bei sumoka nustatytus mokesčius.

Vykdant individualią veiklą pagal pažymą, turite mokėti šiuos mokesčius:

 

  • Gyventojų pajamų mokestį (GPM), tarifas – 15 %, išskyrus:
  • jei per metus apmokestintos pajamos (pelnas) yra mažesnis nei 20 tūkst. eurų. Tokiu atveju GPM siekia 5 %.
  • kai pelnas siekia nuo 20 000 iki 35 000 eurų – GPM didėja nuo 5 % iki 15 %. Tokiu atveju taikomas pajamų mokesčio kreditas.
  • jeigu per metus pelnas yra didesnis nei 35 000 eurų – GPM siekia 15 %.
  • Privalomojo sveikatos (PSD) įmokas – 6,98 % nuo 90 % individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų sumos (neatėmus VSD ir PSD įmokų). Mėnesio įmoka 6,98 % nuo minimalios mėnesinės algos (MMA).
  • Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas (draudimas pensijų, ligos, motinystės atvejais) – nuo 90 % individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų sumos (neatėmus VSD ir PSD įmokų). VSD įmokų dydžiai:
  • 12,52 %, jei nekaupiate pensijai papildomai;
  • 14,62 %, jei asmuo kaupia pensijai papildomai 2,1 %;
  • 15,52 %, jei asmuo kaupia pensijai papildomai 3 %.
  1. Priklausomai nuo pajamų dydžio ir prekių įsigijimų iš Europos Sąjungos šalių bei paslaugų, kurių suteikimo vieta laikoma Lietuva, įsigijimo iš užsienio šalyse įsikūrusių asmenų (pvz., „Bolt“, „Booking“), gali atsirasti prievolė mokėti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – 21 %.

PSD ir VSD rūpinasi „Sodra“, tad visą informaciją apie šiuos mokesčius galite rasi jos tinklapyje. O jei norite pasiskaičiuoti kiek ir kokių mokesčių turėsite susimokėti – galite pasinaudoti individualios veiklos skaičiuokle.

Mokesčių lengvatos

Asmenys, vykdantys individualią veiklą, kaip ir individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai, ūkinių bendrijų tikrieji nariai, ūkininkai bei jų partneriai gali nemokėti socialinio draudimo įmokų vienus metus nuo pirmosios veiklos pradžios. Jeigu atitinkate sąlygas ir norite pasinaudoti šia lengvata, papildomai nieko daryti nereikia, tiesiog šios įmokos nėra priskaičiuojamos ir deklaravus pajamas jų sumokėti nereikalaujama.

Individualios veiklos mokesčių apskaita

Vykdant individualią veiklą, privalu sketi savo finansus ir vesti apskaitą.

Asmuo, vykdantis individualią veiklą pagal pažymą, turi pildyti pajamų-išlaidų apskaitos žurnalą, taip pat prekių ar paslaugų pirkėjams privalo išduoti vieną iš apskaitos dokumentų: sąskaitą faktūrą, PVM sąskaitą faktūrą arba kasos aparato kvitą. Detalesnė informacija nustatyta gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklėse.

Siekiant palengvinti šią naštą gyventojams, VMI siūlo išbandyti nemokamą virtualaus buhalterio paslaugą iAPS. Kodėl verta naudoti?

  • nereikia pildyti popierinio pajamų iš išlaidų žurnalo;
  • apskaičiuoti mokesčiai (GPM, PVM, PSD ir VSD įmokos) bei galimybė juos patogiai susimokėti;
  • galimybė išrašyti PVM sąskaitą faktūrą, sąskaitą faktūrą ar prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą;
  • užpildyta preliminari gyventojo metinė pajamų deklaracija;
  • PVM ribos skaičiuoklė.

Pasibaigus metams, iki kitų metų gegužės 1 d. VMI būtina pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją net ir tuo atveju, jeigu iš individualios veiklos pajamų negavote.

 Valstybinės mokesčių inspekcijos 

 Versli Lietuva

Verslo liudijimai

Verslo liudijimai

Verslo liudijimas – tai dokumentas, kuris patvirtina, kad asmuo yra sumokėjęs fiksuoto dydžio pajamų mokestį (nepriklausantį nuo gaunamų pajamų) ir gali verstis tam tikra veikla. Pajamų mokesčio dydį nustato savivaldybės, Verslo liudijimo skaičiuoklėje galite susiskaičiuoti, kiek kainuotų verslo liudijimas konkrečiai veiklai. Svarbu tai, kad pagal verslo liudijimą galima verstis tik tam tikromis individualios veiklos rūšimis (veiklų klasifikatorius). Norėdami įsitikinti, ar Jūsų planuojama veikla galima su verslo liudijimu, Jums reikia žinoti Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (EVRK) kodą, kurį galite rasti čia arba skambinti į Lietuvos statistikos departamentą. Informaciją, ar Jūsų planuojama veikla galima su verslo liudijimu, pagal EVRK kodą Jums suteiks Valstybinė mokesčių inspekcija tel. 1882.

Dėl Verslo liudijimo išdavimo reikia kreiptis į asmens gyvenamosios vietos valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) arba elektroniniu būdu per portalą Mano VMI. Verslo liudijimas gali būti išduodamas asmens pageidaujamam laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 1 kalendoriniams metams ir ne trumpiau kaip 5 dienoms, išskyrus prekybos verslo liudijimus (prekybos verslo liudijimai gali būti išduodami 1 ar kelioms dienoms, arba ilgesniam laikotarpiui, tačiau negali viršyti 1 kalendorinių metų).

Informaciją apie verslo liudijimo išdavimą/pratęsimą/nutraukimą rasite čia.

Įsigijus verslo liudijimą veiklos apskaita yra itin paprasta. Asmenys, kurie veiklos pajamoms apskaityti nenaudoja kasos aparato, turi pildyti pajamų-išlaidų apskaitos žurnalą. Esant pirkėjo pageidavimui, privaloma išrašyti pirkimo-pardavimo kvitus. Išsamiau su apskaitos tvarka galite susipažinti gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklėse.

Veiklą, įsigijus verslo liudijimą, galima vykdyti tik tuo atveju, jeigu gyventojas neprivalo registruotis ir nėra įregistruotas PVM mokėtoju.

Prekybos verslo liudijimą turintys gyventojai per kalendorinius metus gali parduoti prekių iki 4500  eurų prekybos veiklos nevykdantiems juridiniams asmenims ir prekybos veiklą vykdantiems fiziniams asmenims, išskyrus Lietuvos Respublikos nutarimu Nr. 1797 (2016-11-16 nutarimo Nr. 1146 redakcija)  nurodytas išimtis: prekybą automobiliais, motociklais, mopedais, žemės ūkio ir maisto produktus parduoti kitam prekybos veiklą vykdančiam fiziniam asmeniui.

Išduotas paslaugų bei gamybos verslo liudijimas suteikia teisę teikti paslaugas bei parduoti savo gamybos prekes gyventojams (tarp jų ir prekybos verslo liudijimus įsigijusiems gyventojams bei individualią veiklą įregistravusiems gyventojams), taip pat parduoti savo gamybos prekes ir teikti paslaugas (išskyrus gyvenamosios paskirties patalpų nuomą) juridiniams asmenims, jeigu iš juridiniams asmenims parduotų savo gamybos prekių ir suteiktų paslaugų gautos iš verslo liudijime nurodytos veiklos pajamos nėra didesnės kaip 4500 eurų per mokestinį laikotarpį.

Verslo liudijimas yra panašus į individualios veiklos pažymą, norėdami sužinoti šių formų skirtumus ir panašumus, spauskite čia.

Pagrindiniai mokesčiai:

  1. Gyventojų pajamų mokestis (GPM) yra fiksuotas ir priklauso nuo pasirenkamos veiklos
  2. Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) tarifas – 6,98% nuo MMA. PSD įmoką sumoka nuo MMA, galiojančio tą mėnesį, už kurį mokama įmoka. Įmokos dydis nekinta nepriklausomai nuo tą mėnesį turimo verslo liudijimo galiojimo laikotarpio.
  3. Valstybinio socialinio draudimo (VSD) tarifas – 8,72% nuo MMA (52,93 €) arba 10,52% nuo MMA (63,86€), jei asmuo dalyvauja pensijų kaupime, mokėdamas 2.1 % arba 11,72% nuo MMA (71,14 €), jei asmuo dalyvauja pensijų kaupime, mokėdamas 3%) jei verslo liudijimas galioja mėnesį, nuo pirmos iki paskutinės jo dienos. Jei verslo liudijimas galioja ilgiau ar trumpiau nei mėnesį, VSD įmokos apskaičiuojamos proporcingai verslo liudijimo galiojimo laikotarpiui.
  4. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas – 21%

Mažoji bendrija

Mažoji bendrija

Mažoji bendrija yra ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tai reiškia, kad nariai savo turtu neatsako už neįvykdytas mažosios bendrijos prievoles. Mažąją bendriją gali steigti ne daugiau kaip 10 fizinių asmenų (gali būti ir vienas steigėjas). Mažoji bendrija gali vykdyti bet kokią įstatymų nedraudžiamą veiklą.

Nors mažojoje bendrijoje ir nereikalaujama turėti minimalų įstatinį kapitalą, mažosios bendrijos nariai moka įnašus (jų dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi narių susirinkime), o mažosios bendrijos pelnas skirstomas proporcingai nario įnašo dydžiui (galima numatyti ir kitokią pelno skirstymo tvarką).

Mažoji bendrija gali būti steigiama elektroniniu būdu naudojant pavyzdinius steigimo dokumentus per Registrų centro savitarnos sistemą.

Privalumai:

  1. Ribota narių atsakomybė, t. y. nepasisekus verslui nariai rizikuoja tik savo įnašu, taip apsaugodami savo asmeninį turtą (palyginimui – už neįvykdytas IĮ prievoles savininkas atsako savo asmeniniu turtu);
  2. Netaikomas minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimas (palyginimui – UAB įstatinis kapitalas yra 2 500 Eur);
  3. Galimybė savanoriškai pasitraukti iš verslo, t. y. mažosios bendrijos narys gali išeiti iš bendrijos atsiimdamas savo įnašą, taip pat galima parduoti ar kitaip perleisti nario teises kitiems asmenims.

Trūkumai:

  1. Steigėju / nariu gali būti tik fizinis asmuo, iš viso ne daugiau kaip 10 (palyginimui – UAB akcininku gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, o akcininkų skaičius ribojamas iki 249);
  2. Kadangi nėra nustatyta aiški balsavimo ir pelno paskirstymo tvarka – gali būti sunkiau spręsti mažosios bendrijos narių tarpusavio ginčus;
  3. Mažosios bendrijos buhalterinė apskaita tik kai kuriais atvejais yra paprastesnė nei UAB (pvz., kai mažoji bendrija neturi darbuotojų ar kai nėra PVM mokėtoja).

Pagrindiniai mokesčiai:

  1. Pelno mokestis (PM) – 15 proc. nuo pelno. Juridinių vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų bei kurie neatitinka PMĮ 5 straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų, pirmojo mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 proc. pelno mokesčio tarifą. 0 procentų mokesčio tarifas taikomas tik tokiam vienetui, kurio dalyvis (dalyviai) yra fizinis asmuo (fiziniai asmenys), ir tik tuo atveju, kai per tris vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant pirmąjį mokestinį laikotarpį: vieneto veikla nėra sustabdoma, vienetas nėra likviduojamas, reorganizuojamas ir vieneto akcijos (dalys, pajai) nėra perleidžiamos naujiems dalyviams.  Lengvatinis 5 proc. tarifas taikomas, jeigu vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių, metinės pajamos neviršija 300 000 eurų, MB nariai neturi daugiau kaip 50 proc. akcijų ar dalių kitose įmonėse.
  2. Pridėtinės vertės mokestis (PVM ) – 21 proc. MB privalo registruotis PVM mokėtoja, jeigu pajamos per paskutinius 12 mėnesių viršija 45 000 eurų arba prekių, įsigytų iš kitų valstybių narių, vertė praėjusiais kalendoriniais metais viršijo 14 000 eurų.
  3. Nekilnojamojo turto mokestis (jei MB turi registruoto turto) – 0,3 – 3 proc.
  4. MB nario dividendai – GPM – 15 proc. nuo pajamų iš paskirstyto pelno. B klasės pajamos. Mokesčius moka MB narys.

MB nario išsiimamos lėšos asmeniniams poreikiams (kaip darbo užmokestis)

  • Gyventojų pajamų mokestis (GPM) – 20 proc. nuo asmeniniams poreikiams išsiimamų lėšų. B klasės išmokos. Mokesčius moka MB narys.
  • Valstybinis socialinis draudimas (VSD) – 13,83 proc. (jei asmuo dalyvauja papildomame pensijų kaupime papildomai taikoma 2,1% arba 3 % įmoka) nuo 50 proc. asmeniniams poreikiams išsiimamų lėšų. Moka MB.
  • Privalomas sveikatos draudimas (PSD) – 6.98 proc. nuo 50 proc. asmeniniams poreikiams išsiimamų lėšų. Moka MB.

MB vadovo, kuris yra ir MB narys pajamos pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimo paslaugas

  • Gyventojų pajamų mokestis (GPM) – 15 proc. B klasės išmokos. Mokesčius moka MB narys.
  • VSD ir PSD – nemokamos.

MB vadovo, ne MB nario, pajamos pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimo paslaugas

  • Gyventojų pajamų mokestis (GPM) – 20 proc. A klasės išmokos. Mokesčius moka MB. Plačiau – https://bit.ly/39CyhhI.
    • metinė pajamų dalis, neviršijanti 84 vidutinių šalies darbo užmokesčių (VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų (VSD įmokos) bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20% pajamų mokesčio tarifą;
    • metinė pajamų dalis, viršijanti 84 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų 2020 m. VSD įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 32% pajamų mokesčio tarifą.
  • Valstybinis socialinis draudimas (VSD) – už Mažųjų bendrijų vadovus, kurie pagal Mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pensijų socialiniam draudimui mokamos tokia pačia tvarka, kokia mokama už asmenis, turinčius darbo santykius arba savo esme atitinkančius darbo santykius, tokiu nustatytu tarifu:
    • 15,70 %(draudėjui 8,72 %, apdraustajam 6,98 %).
    • 17,50 % jei pensijai kaupiama papildomai 1,8 proc. (8,72 proc. pensijų draudimui, 6,98 % sveikatos draudimui ir 2,1 % papildomai pensijai).
    • 18,70 % jei pensijai kaupiama papildomai 3 %(8,72 % pensijų draudimui, 6,98 % sveikatos draudimui ir 3 % papildomai pensijai). Moka MB.

Palyginkite su kitais juridiniais asmenimis čia

Uždaroji akcinė bendrovė

Uždaroji akcinė bendrovė (UAB) yra ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tai reiškia, kad akcininkai savo turtu neatsako už UAB neįvykdytas prievoles. UAB įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 2 500 Eur. UAB gali steigti tiek vienas, tiek daugiau fizinių ir / ar juridinių asmenų, o akcininkų skaičius neribojamas. Akcininkas gali parduoti ar kitaip perleisti (pvz., dovanoti, mainyti ir pan.) savo turimas UAB akcijas.

Svarbiausius sprendimus akcininkai priima balsavimu. Kiekviena akcija suteikia vieną balsą, todėl balsuojant visuotiniame akcininkų susirinkime didžiausią įtaką turi daugiausia akcijų įsigijęs asmuo. UAB turi būti vienasmenis valdymo organas – vadovas, gali būti sudaromas ir kolegialus valdymo organas – valdyba.

Privalumai:

  1. Nepasisekus verslui akcininkas rizikuoja tik tuo turtu, kurį įnešė į UAB, taip apsaugodamas savo asmeninį turtą;
  2. Norint pritraukti papildomų lėšų, UAB gali išleisti naujas akcijas, kurias įsigydami akcininkai sumoka nustatytą pinigų sumą;
  3. Galimybė pasitraukti iš verslo perleidžiant UAB akcijas kitiems asmenims ar parduodant verslą;
  4. UAB mokestinės lengvatos: jei vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 Eur, taikomas lengvatinis 5% pelno mokesčio tarifas vietoje įprasto 15% tarifo.

Trūkumai:

  1. Steigiant UAB privaloma įnešti ne mažiau kaip 2 500 Eur įstatiniam kapitalui;
  2. Akcininkai gali išsimokėti UAB uždirbtą pelną tik per dividendus (jei UAB dirba pelningai) arba gaunant darbo užmokestį, tačiau tokiu atveju reikės mokėti didelius mokesčius.

Pagrindiniai mokesčiai:

  • Pelno mokestis (PM) – 15 proc. nuo pelno. Juridinių vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų bei kurie neatitinka PMĮ 5 straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų, pirmojo mokestinio laikotarpio (pirmų kalendorinių metų) apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 proc. pelno mokesčio tarifą. 0 procentų mokesčio tarifas taikomas tik tokiam vienetui, kurio dalyvis (dalyviai) yra fizinis asmuo (fiziniai asmenys), ir tik tuo atveju, kai per tris vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant pirmąjį mokestinį laikotarpį: vieneto veikla nėra sustabdoma, vienetas nėra likviduojamas, reorganizuojamas ir vieneto akcijos (dalys, pajai) nėra perleidžiamos naujiems dalyviams.  Lengvatinis 5 proc. tarifas taikomas, jeigu vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių, metinės pajamos neviršija 300 000 eurų, UAB nariai neturi daugiau kaip 50 proc. akcijų ar dalių kitose įmonėse.
  • Pridėtinės vertės mokestis (PVM ) – 21 proc. UAB privalo registruotis PVM mokėtoja, jeigu pajamos per paskutinius 12 mėnesių viršija 45 000 eurų arba prekių, įsigytų iš kitų valstybių narių, vertė praėjusiais kalendoriniais metais viršijo 14 000 eurų.
  • Nekilnojamojo turto mokestis (jei UAB turi registruoto turto) – 0,3 – 3 proc.
  • Dividendai, kuriuos išmoka įmonė gyventojui – GPM – 15 proc.

Mokesčiai nuo darbo užmokesčio (dirbant pagal darbo sutartį)

  • Gyventojų pajamų mokestis (GPM):
    • metinė pajamų dalis, neviršijanti 84 vidutinių šalies darbo užmokesčių (VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų (VSD įmokos) bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20% pajamų mokesčio tarifą;
    • metinė pajamų dalis, viršijanti 84 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų 2020 m. VSD įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 32% pajamų mokesčio tarifą (moka darbuotojas).
  • Nedarbo socialinis draudimas – 1.31% Terminuotoms sutartims taikomas kiek aukštesnis – 2.03% nedarbo socialinio draudimo mokesčio tarifas.
  • Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas pagal tarifų grupes 0.14% – 1.4%.
  • Pensijų socialinis draudimas 8.72% Jei asmuo dalyvauja pensijų kaupime, papildomai taikoma 2,1% arba 3% įmoka.
  • Motinystės socialinis draudimas – 1.71%.
  • Ligos socialinis draudimas – 2.09%.
  • Privalomas sveikatos draudimas (PSD) – 6.98 proc. (moka darbuotojas).
  • Įmokos garantiniam fondui – 0.16%.
  • Įmokos Ilgalaikio darbo išmokų fondui – 0.16%.

Palyginkite su kitais juridiniais asmenimis čia

Individuali įmonė

Individuali įmonė (IĮ) yra neribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tai reiškia, kad už IĮ neįvykdytas prievoles savininkas atsako savo turtu. IĮ steigėju ir savininku gali būti tik vienas fizinis asmuo, kuris negali būti kitos IĮ savininku.

IĮ steigimas rekomenduojamas, jei verslas yra individualus, skirtas 1 asmeniui, o pasirinkta veiklos rūšis nerizikinga. Jei verslas nepasisektų, IĮ savininkas turės asmeniškai atsakyti už neįvykdytus IĮ įsipareigojimus. Kadangi įstatymai nereikalauja minimalaus pradinio kapitalo, verslą galima pradėti turint gerą idėją bei nedideles pradines lėšas.

Privalumai:

  1. Nereikia įnešti lėšų įstatiniam kapitalui (palyginimui – UAB minimalus įstatinis kapitalas yra 2 500 Eur);
  2. Paprasta išsiimti pelną – IĮ savininkas bet kuriuo metu gali paimti IĮ pinigus ar kitą turtą savo asmeniniams poreikiams (to negalima padaryti UAB);
  3. Savo įmonėje savininkas gali dirbti vienas, nesudarant darbo sutarties, todėl reikia mokėti mažesnius mokesčius. Esant reikalui galima įdarbinti ir kitus asmenis;
  4. IĮ galima pertvarkyti į UAB;
  5. IĮ mokestinės lengvatos: jei vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 Eur, taikomas lengvatinis 5% pelno mokesčio tarifas vietoje įprasto 15% tarifo (mokestinės lengvatos nesiskiria nuo UAB).

Trūkumai:

  1. Jei verslas nuostolingas, IĮ gali bankrutuoti, tačiau savininkas savo turtu atsako už neįvykdytus IĮ įsipareigojimus;
  2. IĮ savininku gali būti tik vienas asmuo, jis negali įsteigti IĮ kartu su partneriais;
  3. Negalima išleisti naujų akcijų, taip pritraukiant lėšas;
  4. IĮ buhalterinė apskaita daugeliu atvejų nėra paprastesnė lyginant su UAB.

Pagrindiniai mokesčiai:

  1. Pelno mokestis (PM) – 15 proc. nuo pelno. Juridinių vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų bei kurie neatitinka PMĮ 5 straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų, pirmojo mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 proc. pelno mokesčio tarifą. 0 procentų mokesčio tarifas taikomas tik tokiam vienetui, kurio dalyvis (dalyviai) yra fizinis asmuo (fiziniai asmenys), ir tik tuo atveju, kai per tris vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant pirmąjį mokestinį laikotarpį: vieneto veikla nėra sustabdoma, vienetas nėra likviduojamas, reorganizuojamas ir vieneto akcijos (dalys, pajai) nėra perleidžiamos naujiems dalyviams.  Lengvatinis 5 proc. tarifas taikomas, jeigu vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių, metinės pajamos neviršija 300 000 eurų, MB nariai neturi daugiau kaip 50 proc. akcijų ar dalių kitose įmonėse.
  2. Pridėtinės vertės mokestis (PVM ) – 21 proc. IĮ privalo registruotis PVM mokėtoja, jeigu pajamos per paskutinius 12 mėnesių viršija 45 000 eurų arba prekių, įsigytų iš kitų valstybių narių, vertė praėjusiais kalendoriniais metais viršijo 14 000 eurų.
  3. Nekilnojamojo turto mokestis (jei IĮ turi registruoto turto) – 0,3 – 3 proc.
  4. IĮ savininko dividendai – GPM – 15 proc. nuo pajamų iš paskirstyto pelno. B klasės pajamos. Mokesčius moka IĮ savininkas.

IĮ savininko išsiimamos nuo asmeniniams poreikiams lėšos asmeniniams poreikiams (kaip darbo užmokestis)

  • Gyventojų pajamų mokestis (GPM) – 20 % išsiimamų lėšų. B klasės išmokos. Mokesčius moka IĮ savininkas.
  • Valstybinis socialinis draudimas (VSD):
    • 13,83 proc.;
    • 15,93 proc. (jeigu dalyvauja pensijų kaupime ir moka 2,1 proc. įmokas);
    • 16,83 proc. (jeigu dalyvauja pensijų kaupime ir moka 3 proc. įmokas).  Skaičiuojama nuo 50 proc. asmeniniams poreikiams išsiimamų lėšų. Moka IĮ.
  • Privalomas sveikatos draudimas (PSD) – 6,98 % nuo 50 proc. asmeniniams poreikiams išsiimamų lėšų. Moka IĮ.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Interneto svetainė

Viešoji įstaiga

Viešoji įstaiga (VšĮ) yra pelno nesiekiantis ribotos atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą.

VšĮ gali steigti tiek vienas, tiek daugiau fizinių ir / ar juridinių asmenų, steigėjų skaičius neribojamas.

Privalumai:

  1. Ribota civilinė atsakomybė – dalininkas rizikuoja tik tuo turtu, kurį įnešė į VšĮ, taip apsaugodamas savo asmeninį turtą;
  2. Nereikia įnešti lėšų įstatiniam kapitalui (palyginimui – UAB minimalus įstatinis kapitalas yra 2 500 Eur);
  3. Pelno nesiekiantys vienetai gali susimažinti apmokestinamąjį pelną lėšomis, tiesiogiai skiriamomis, t. y. faktiškai patirtomis, einamąjį mokestinį laikotarpį  arba numatomomis tiesiogiai skirti per du vėlesnius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti.
  4. VšĮ gali vykdyti komercinę veiklą;
  5. VšĮ gali gauti paramą iš juridinių asmenų ir 1,2% paramą iš gyventojų;
  6. Galimybė pasitraukti iš veiklos perleidžiant dalininko teises kitiems asmenims;
  7. Galimybė pritraukti papildomų lėšų priimant į VšĮ naujus dalininkus.

Trūkumai:

  1. VšĮ pelnas negali būti išmokamas dalininkams, todėl dalininkai pinigus iš įmonės gali gauti tik išmokant darbo užmokestį;
  2. VšĮ negali būti pertvarkyta į UAB;
  3. VšĮ gali verstis tik jos įstatuose nurodyta veikla.

Pagrindiniai mokesčiai:

  1. Pelno mokestis (PM) – 15 proc. nuo pelno. Juridinių vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų bei kurie neatitinka PMĮ 5 straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų, pirmojo mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 proc. pelno mokesčio tarifą. 0 procentų mokesčio tarifas taikomas tik tokiam vienetui, kurio dalyvis (dalyviai) yra fizinis asmuo (fiziniai asmenys), ir tik tuo atveju, kai per tris vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant pirmąjį mokestinį laikotarpį: vieneto veikla nėra sustabdoma, vienetas nėra likviduojamas, reorganizuojamas ir vieneto akcijos (dalys, pajai) nėra perleidžiamos naujiems dalyviams.  Lengvatinis 5 proc. tarifas taikomas, jeigu vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių, metinės pajamos neviršija 300 000 eurų, ir vieneto dalyviai nevaldo kitų vienetų.
  2. Gyventojų pajamų mokestis (GPM) tarifas – 20%.
  3. Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) tarifas – 6.98%.
  4. Valstybinio socialinio draudimo (VSD) tarifas –  12,52% arba 14,32% (jei asmuo pensijų kaupime dalyvauja papildomai ir moka 2,1 % įmoką) arba 15,52% (jei asmuo pensijų kaupime dalyvauja papildomai ir moka 3% įmoką) (asmenys draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo socialinio draudimo ir sveikatos draudimu).
  5. Įmokos į Garantinį fondą tarifas – 0,2%.
  6. Darbdavio įmoka į ilgalaikio darbo išmokų fondą – 0,16%.
  7. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas – 21%.
  8. Nekilnojamojo turto mokesčio (NTM) tarifas – 0,3-3%.

Naudingos nuorodos

Teisės aktai

Bendrieji teisės aktai

Darbo santykius reglamentuojantys

Profesinių pensijų kaupimo įstatymas
(2006-07-04 LR Seimas Nr. X-745)

Valstybinių pensijų įstatymas
(2004-05-18 LR Seimas Nr. I-730)

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas
(2004-05-11 LR Seimas Nr. I-549)

Invalidų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo įstatymas

Užsieniečių teisinės padėties įstatymas
(2004-04-29 LR Seimas Nr. IX-2206)

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas
(2004-01-27 LR Seimas Nr. IX-110)

Valstybinių šalpos išmokų įstatymas
(2004-01-20 LR Seimas Nr. I-675)

Nedarbo socialinio draudimo įstatymas
(2003-12-16 LR Seimas Nr. IX-1904)

Lygių galimybių įstatymas
(2003-11-18 LR Seimas Nr. IX-1826)

Valstybinio socialinio draudimo įstatymas
(2003-11-18 LR Seimas Nr. I-1336)

Gyventojų pajamų garantijų įstatymas
(2003-07-01 LR Seimas Nr. I-618)

Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymas
(2003-01-28 LR Seimas Nr. I-1214)

Valstybinio socialinio aprūpinimo sistemos pagrindų įstatymas
(1991-05-21 LR Seimas Nr. I-696)

Gyventojų užimtumo įstatymas (negalioja)
(1990-12-13 LR Seimas Nr. I-864)

Darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojantys

ES teisės aktai susiję su energetikos veikla

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl pramoninių išmetamųjų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės)-TIPK_(Nauja redakcija)
(2009-06-26 Europos parlamentas Nr. )

Direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB
(2009-04-23 Europos parlamentas Nr. )

Direktyva 2009/29/EB iš dalies keičianti Direktyvą 2003/87/EB, siekiant patobulinti ir išplėsti Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą   (2009-04-23 Europos parlamentas Nr. )

Direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas
(2008-11-19 Europos parlamentas Nr. )

Direktyva 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų
(2006-04-05 Europos parlamentas Nr. 32006L0032)

Direktyva 2006/12/EB dėl atliekų
(2006-04-05 Europos parlamentas Nr. 32006L0012)

Reglamentas Nr. 1775/2005 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų
(2005-09-28 Europos parlamentas Nr. 32005R1775))

Direktyva 2005/32/EB nustatanti ekologinio projektavimo reikalavimų energiją vartojantiems gaminiams nustatymo sistemą ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 92/42/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 96/57/EB ir 2000/55/EB
(2005-07-06 Europos parlamentas Nr. 32005L0032)

Direktyva 2004/67/EB dėl priemonių, skirtų gamtinių dujų tiekimo patikimumui užtikrinti
(2004-04-26 Europos parlamentas Nr. 32004L0067)

Direktyva 2004/22/EB dėl matavimo priemonių
(2004-03-31 Europos parlamentas Nr. 32004L0022)

Direktyva 2004/8/EB dėl termofikacijos skatinimo, remiantis naudingosios šilumos paklausa vidaus energetikos rinkoje, ir iš dalies keičianti Direktyvą 92/42/EEB
(2004-02-11 Europos parlamentas Nr. 32004L0008)

Direktyva 2003/96/EB pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą 
(2003-10-27 Europos parlamentas Nr. 32003L0096 )

Direktyva 2003/87 nustatanti prekybos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimais sistemą Bendrijoje ir iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB
(2003-10-13 Europos parlamentas Nr. 32003L0087)

Direktyva 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 96/92/EB
(2003-06-26 Europos parlamentas Nr. 32003L0054)

Direktyva 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 98/30/EB
(2003-06-26 Europos parlamentas Nr. 32003L0055)

Direktyva 2003/30/EB dėl skatinimo naudoti biokurą ir kitą atsinaujinantį kurą transporte
(2003-05-30 Europos parlamentas Nr. 32003L0030)

Direktyva 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo
(2002-12-16 Europos parlamentas Nr. 32002L0091)

Direktyva 2001/80/EB dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš didelių kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo
(2001-10-23 Europos parlamentas Nr. 32001L0080)

Direktyva 2001/77/EB dėl elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, rėmimo vidaus elektros rinkoje
(2001-09-27 Europos parlamentas Nr. 32001L0077)

Direktyva 2000/76/EB dėl atliekų deginimo
(2000-12-04 Europos parlamentas Nr. 32000L0076)

Direktyva 1999/32/EB dėl sieros kiekio sumažinimo tam tikrose skystojo kuro rūšyse ir iš dalies keičianti Direktyvą 93/12/EEB (1999/32/EB) 
(1999-04-26 Europos parlamentas Nr. 31999L0032)

Direktyva 97/23/EB dėl valstybių narių įstatymų dėl slėginės įrangos suderinimo
(1997-05-29 Europos parlamentas Nr. 31997L0023)

Direktyva 96/57/EB dėl energijos naudojimo efektyvumo reikalavimų buitiniams elektriniams šaldytuvams, šaldikliams ir jų deriniams
(1996-09-03 Europos parlamentas Nr. 31996L0057)

Direktyva 92/75/EEB dėl buitinių prietaisų energijos ir kitų išteklių sunaudojimo parodymo ženklinant gaminį bei pateikiant standartinę informaciją apie gaminį
(1992-09-22 Europos parlamentas Nr. 31992L0075)

Direktyva 92/42/EEB dėl naudingumo koeficiento reikalavimų naujiems karšto vandens katilams, deginantiems skystąjį arba dujinį kurą
(1992-05-21 Europos parlamentas Nr. 31992L0042)

Ūkinę-komercinę veiklą reglamentuojantys

LR radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymas
(2009-01-12 LR Seimas Nr. VIII-1190)

LR specialios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo bei šilumos ūkio ir jo valdymo perdavimo savivaldybėms įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymas
(2009-01-12 LR Seimas Nr. VIII-182)

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas
(2008-12-23 LR Seimas Nr. IX-751)

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos
(2008-12-09 LR Seimas Nr. XI-52)

Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymas
(2007-11-20 LR Seimas Nr. X-1329)

Atominės elektrinės įstatymas
(2007-06-28 LR Seimas Nr. X-1231)

Statybos įstatymas
(2007-05-03 LR Seimas Nr. I-1240)

Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymas
(2007-03-20 LR Seimas Nr. X-1054)

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas
(2006-07-13 LR Seimas Nr. X-764)

Metrologijos įstatymo pakeitimo įstatymas
(2006-06-22 LR Seimas Nr. X-717)

Aplinkos monitoringo įstatymo pakeitimo įstatymas
(2006-05-04 LR Seimas Nr. X-595)

Europos Sąjungos struktūrinė parama
(2005-12-14 LR Finansų ministerija Nr. )

Apyvartiniai taršos leidimai
(2004-12-27 LR Aplinkos ministerija Nr. )

Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymas
(2004-07-01 LR Seimas Nr. IX-2307)

Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymas
(2004-04-20 LR Seimas Nr. IX-986)

Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas
(2004-04-15 LR Seimas Nr. VIII-1183)

Aplinkos apsaugos įstatymas
(2004-04-13 LR Seimas Nr. I-2223)

Biokuro įstatymo pakeitimo įstatymas
(2004-02-05 LR Seimas Nr. IX-1999)

Akcizų įstatymo pakeitimo įstatymas
(2004-01-29 LR Seimas Nr. IX-1987)

Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymas
(2003-12-16 LR Seimas Nr. IX-1217)

Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymas
(2003-07-01 LR Seimas Nr. IX-1675)

Atliekų tvarkymo įstatymas
(2003-06-10 LR Seimas Nr. VIII-787)

Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas įstatymas
(2002-11-12 LR Seimas Nr. IX-1188)

Energetikos įstatymas
(2002-05-16 LR Seimas Nr. IX-884)

Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymas
(2001-10-09 LR Seimas Nr. VIII-1741)

Aplinkos oro apsaugos įstatymas
(1999-11-04 LR Seimas Nr. VIII-1392)

Kainų įstatymas
(1998-11-17 LR Seimas Nr. I-413)

Mūsų partneriai

VšĮ „Vilniaus verslo konsultacinis centras“

VšĮ "Projektų valdymo ir mokymo centras"

MB “i Future investments”

Naujienos ir informacija verslui

Visit Druskininkai