Leipalingio miestelio senosios žydų kapinės

Žinių apie Leipalingyje gyvenusius žydus aptinkama dar XVII a. dokumentuose, tačiau bendruomenė susiformavo apie 1847 m., kai iš Merkinės buvo atkeltos 25 žydų šeimos, kuriose buvo 134 asmenys. Carinės Rusijos valdžia skyrė žemės plotų ūkinei veiklai ir sinagogai statyti. Po Pirmojo pasaulinio karo prasidėjus 1918–1920 m. nepriklausomybės kovoms į savanorių gretas stojo ir žydai. Barkanas Chackelis ir Šmuila Kokneris gavo Lietuvos kariuomenės savanorio kūrėjo statusą. Miestelyje veikė keletas žydų organizacijų – jaunimo sionininkų draugija „Gordonija“, tautinės draugijos „Betar“ ir „Mizrachi“ Leipalingio skyriai. 1941 m. rugpjūčio mėnesį sinagogoje iki sušaudymo buvo laikomi 156 miestelio žydai. 1941 m. rugsėjo 11 d. jie buvo nužudyti už Leipalingio civilių kapinių. Šiose 148 m ilgio ir 75 m pločio kapinėse žydai buvo laidojami nuo XIX a. iki 1941 metų rugsėjo mėnesio, kuriose išlikę 50 įvairaus dydžio akmeninių paminklų, padarytų iš lauko akmens ar nuskelto granito. Išlikę ir keletas masyvesnių stelų, iš visų pusių aptašytų ir šlifuotų. Manoma, kad jos žymi žydų bendruomenės vadovų, o kiti, kuklesni antkapiai – eilinių bendruomenės narių kapus.