Ilgaamžiškumas tapo nauju kelionių žodžiu, bet ne visos „longevity atostogos“ išties ką nors keičia. Kartais jos primena dar vieną maratoną – tik su žalesniu kokteiliu rankoje. Tuomet kyla klausimas, ar įmanoma suplanuoti tokias atostogas, kurios išties būtų naudingos sveikatai?

Kaip teigia fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas psichoterapeutas Arvydas Balčius, šiandien madingai vadiname tai, kas jau seniai žinoma, išbandyta, ir veikia, – tereikia atsigręžti į kurortinio poilsio tradicijas.

„Pirminė fizioprofilaktika skamba nelabai suprantamai ir patraukliai, o „longevity“? Iškart kitaip. Ilgaamžiškumas gali asocijuotis su kažkuo senu, o angliškas variantas visai kitaip suvokiamas, priimtinesnis. Nors tai tas pats saldainis, tik kitame popierėlyje“, – teigia A. Balčius.

Jis įsitikinęs, kad ilgaamžiškumas neturi gilios paslapties: „Jeigu mes iš tikrųjų norime sveikai ir ilgai gyventi, turime išspręsti kelis pagrindinius dalykus, kurie nėra sudėtingi.“ Gydytojas kartu su gamtos ir miško terapijos gide Monika Peldavičiūte aptaria, kokį poilsį išties galime vadinti „longevity“ atostogomis, o Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro vyr. rinkodaros vadybininkė Inga Urbanavičienė atsako, kodėl Druskininkai tam – puiki vieta.

Ilgaamžiškumo esmė – nesusirgti

Kalbėdami apie ilgaamžiškumą, A. Balčiaus nuomone, turime suvokti, kad esmė – gyvenimo bėgyje nesusirgti, nes susirgus apie jį kalbėti jau sunkoka.

„Liga neprasideda staiga. Ji randasi pamažu dėl mūsų gyvenimo tempo, greičio ir kaupiasi tol, kol pasireiškia per silpniausią organizmo vietą – kažkam sprando, kažkam juosmens skausmu, dar kitam opalige ar padidėjusiu kraujospūdžiu. Atvažiavę į kurortą suvokiame, kad reikia stabtelėti, atsipalaiduoti ir įsiklausyti į savo kūną ir leisti jam natūraliai pačiam gydytis“, – aiškina psichoterapeutas.

Jis aiškina, jog žodis „kurortas“ yra kilęs iš vokiečių kalbos ir reiškia vietą, kurioje yra gydoma: „Dar senais laikais žmonės ieškojo vietų, kuriose galėtų po mūšių atgauti sveikatą. Kadangi kalbama ne tik apie mechanines, fizines traumas, o ir psichologiją, šios vietos kūrėsi aplink mineralinio vandens šaltinius, miškus, kur buvo randama gydomojo purvo ir kitų gamtos dovanų. Kurortinių vietovių paskirtis vis keitėsi – atsigauti po karo, vėliau pabėgti nuo mieste buvusių bakterijų, pelėsio, o dabar – nuo šurmulio.“

A.Balčius pabrėžia, kad laiko kurorte tikslai yra du –  atstatyti organizmo ryšį su gamta bei ryšį tarp galvos ir kūno: „Įgyvendinę šiuos du tikslus, mes ir pasiekiame tą vadinamąjį ilgaamžiškumą.“

Miško terapija – mokslu pagrįstas „longevity“ įrankis

Gydytojo tvirtinimu, svarbu ne tik tai, ką mes darome, bet ir kaip tai darome. Pavyzdžiui, neužtenka tiesiog būti gamtoje – atkurti ryšį su ja galime tuomet, kai patys esame „be ryšio“ ir telefonas mūsų laukia namuose. Apie buvimo gamtoje naudą mūsų sveikatai pasakoja ir M. Peldavičiūtė.

„Tyrimai rodo, kad reguliarus buvimas miške mažina sisteminį uždegimą – vieną pagrindinių ankstyvo senėjimo ir daugelio lėtinių ligų veiksnių. Miško oras, prisotintas fitoncidais (augalų išskiriamos medžiagos, saugančios nuo bakterijų), aktyvina natūralių ląstelių žudikių veiklą, stiprina imunitetą ir skatina organizmo procesus, susijusius su ląstelių ilgaamžiškumu. Miške kūnas pereina iš „streso režimo“ į atkūrimo būseną, kurioje vyksta tikrasis gijimas“, – aiškina organizacijos „Gyvo Žalio“ vadovė.

Įdomu tai, kad Lietuvoje atlikti moksliniai tyrimai parodė, jog ypatingai gydantis miško poveikis pasireiškia būtent žiemos metu. Šaltuoju sezonu pastebimas ryškiausias emocinės savijautos pagerėjimas: mažėja streso lygis, pakyla nuotaika, sustiprėja psichologinis atsparumas. Žiemos miškas, nors vizualiai tylesnis ir ramesnis, turi savybių, kurių dažnai nepastebime.

M. Peldavičiūtė tęsia, jog lėtėjantis kvėpavimas, jutiminis įsižeminimas ir natūralus ritmas miške padeda subalansuoti miegą, hormonų veiklą ir emocinį stabilumą – visus pagrindinius ilgaamžiškumo ramsčius. Be to, skirtingai nei kai kurios dirbtinės ilgaamžiškumo praktikos, miško terapija veikia ne iš išorės, o iš vidaus, sužadindama prigimtinius organizmo mechanizmus, kurie buvo evoliuciškai sukurti tam, kad gyventume ilgiau, ramiau ir sveikiau.

Tarp buvimo miške naudų – ir kūrybinio mąstymo aktyvėjimas, gerėjantis informacijos apdorojimas ir sprendimų priėmimas, netgi atminties gerinimas. M. Peldavičiūtė atkreipia dėmesį, jog net ir trumpas pasivaikščiojimas miške yra naudingas mūsų sveikatai, o su sertifikuotų miško maudynių gidų pagalba miško terapija tampa kryptinga, mokslo pagrindu sukurta sveikatinimo praktika.

Skubėti reikia lėtai

Anot A. Balčiaus, siekiant ilgaamžiškumo, svarbūs ir dar du elementai – tai subalansuota ir pilnavertė mityba bei kokybiškas poilsis.

„Ilsėtis turime ne tik kūnu, bet ir galva. Kas iš to, jei gulėdamas vonioje mąstau, kiek mano banko sąskaitoje pinigų? Gal ir gerai jaučiuosi, jei tų pinigų daug, bet kuriuo atveju, esu ne procedūroje, o banke. Organizmas reaguoja ne į faktus, o į mintis apie faktus, taigi, kokia tada prasmė gulėti mineralinio vandens vonioje ar vaikščioti po mišką? Reikia išmokti būti čia ir dabar su visomis savo mintimis, visu kūnu, jausmais. Nors nėra lengva, tai tiesiausias kelias „longevity“ link“, –  atkreipia dėmesį A. Balčius.

„Svarbu prisiminti, kad skubėti reikia lėtai. Žmogaus pulsas per minutę turėtų būti apie 60, vadinasi, 30 sekundžių per minutę širdis ilsisi ir 30 sekundžių per minutę dirba. Tačiau jeigu aš nuolatos lekiu ir mano pulsas 100 ar 120, tai kiek laiko gali ta širdis ilsėtis? Kur aš nukeliausiu? Tie, kurie labai daug bėga, dažniausiai nėra ilgaamžiai“, – teigia gydytojas.

Jis priduria, jog skubėjimas sekina ne tik fizinį kūną, bet ir centrinę nervų sistemą, kol galiausiai pasiekiame ribą, o tuomet pradedame sirgti.

„Gebėjimas būti dabartiniame momente padeda aiškiau suprasti savo kūno poreikius, į juos įsiklausyti ir atliepti. Negalime vadovautis vienu šablonu. Vieni esame vyturiai, kiti pelėdos. Kiekvieną kartą, kai žmogus išmoksta įsiklausyti į save ir savęs paklausti, ar man šiuo metu to reikia, ar aš teisingai elgiuosi, jis gali pasidaryti individualų savo „longevity“ atostogų planą, o ne mokėti pinigus už bendrai visiems siūlomą produktą“, – sako A. Balčius.

Atostogos, po kurių nereikia atsigauti

Kaip teigia I. Urbanavičienė, Druskininkuose ilgaamžiškumas yra ne mada, o kurortologijos tradicija.

„Lėtas keliavimas Druskininkų kurorte tampa tikra fiziologine nauda, nes čia sudėti visi ilgaamžiškumą palaikantys elementai – judėjimas gamtoje, miegas, streso mažinimas, medicininė priežiūra. Mineralinis vanduo, gydomasis purvas, miškų mikroklimatas ir lėtas ritmas čia veikia kartu. Taigi, „longevity“ atostogos Druskininkuose nėra tik madingai skambantis planas. Tai kurortinės medicinos ir palankaus sveikatai gyvenimo ritmo dermė“, – pastebi I. Urbanavičienė ir priduria, jog tai atostogos, po kurių nebereikia atsigauti, nes organizmas tą padaro pats.

Jai pritaria ir M. Peldavičiūtė, kuri tvirtina, jog Druskininkų kurortas turi išskirtinius miškus: „Pasaulyje sparčiai kuriami nacionaliniai ir regioniniai „gydomieji miškai“ – teritorijos, kuriose gamta integruojama į oficialią sveikatos priežiūrą. Žmonės ten atvyksta ne tik poilsiui, bet ir tam tikrų sveikatos rodiklių gerinimui. Nors oficialaus „Healing Forest“ statuso dar neturime, miškų kokybė, tyrimai ir praktika rodo, kad esame tame pačiame lygyje kaip pasauliniai pavyzdžiai. Čia plytintys miškai pasižymi fitoncidais prisotintu oru ir unikaliu kraštovaizdžiu, turinčiu ryškų poveikį žmogaus savijautai.“

Gamtos ir miško terapijos gidė pažymi, jog Druskininkų miškų išskirtinumą pastebi ir svečiai iš užsienio. „Prieš metus viešėjęs įmonės kolektyvas iš Italijos Druskininkus pasirinko būtent dėl miško terapijos ir regiono gydomojo mikroklimato. Juos ypatingai sužavėjo Saulės takas su vingiuojančia laukine Ratnyčėlės upe, šiuolaikiškas K. Dineikos sveikatingumo parkas su visa savo infrastruktūra ir Raigardo slėnis. Įspūdį paliko ne tik kurorto profesionalumas ir infrastruktūra, bet ir tai, kaip greitai pasikeitė jų savijauta – sumažėjo stresas, pagerėjo miego kokybė, gebėjimas priimti sprendimus ir kūrybingumas“, – dalinasi gamtos ir miško terapijos gidė. Ji apibendrina, kad Druskininkai tampa ne tik Lietuvos, bet ir Europos traukos tašku tiems, kurie ieško tikro, natūralaus ilgaamžiškumo ir sveikatinimo praktikų.