Istoriškai seniausia pasivaikščiojimų vieta Druskininkuose. Parko atsiradimo amžininkas istorikas A. Kirkoras (1818 – 1886) taip aprašo šią vietą:
„Tuo metu Druskininkai buvo nuošalus kaimelis su keliomis lūšnomis. Ligoniams, vargais negalais radusiems pastogę, vanduo buvo atnešamas kibirais, šildomas namuose. Po kelerių metų Druskininkai pasikeitė. <…> Ant Nemuno kranto, netoli Ratnyčios, įkurtas puikus parkas. Tiems, kurie čia maudosi, įrengtos vonios, būtiniausi statiniai, galerija poilsiaujantiems blogu oru, stotis. Grieždavo iš Vilniaus atvykęs orkestras. Pastatytas teatras. <…> Ligonių kasmet vis daugėjo; tačiau dabar ne vien ligoniai važiuoja į Druskininkus. Sunku rasti geresnę vietą vasaros poilsiui.“*
Mūsų laikais Nemuno pakrantėse irgi gausu poilsiautojų. Čia veikia mineralinio vandens biuvetė, groja Muzikinis fontanas, veikia kavinės ir restoranai. Po parką smagu pasivaikščioti, pasivažinėti dviračiu arba elektriniais paspirtukais. Šalia esančios prieplaukos siūlo ekskursijas katamaranais arba garlaiviu. Parke nuolat žydi gėlynai, pradedant nuo šimtų tulpių, kurios puošia parką gegužės pradžioje. Prieš pat metų pabaigą parke eksponuojamas unikalus Kalėdinių eglučių parkas.
*Pagal: Druskininkų miesto muziejus
