Druskininkai – tai miestas, kuriame meilė gyvena ne tik legendose, bet ir gatvėse, upės vingiuose, senose vilose ir tyliuose parkų takeliuose. Čia nuo seno gimė kurortiniai romanai, buvo slapta tuokiamasi, o pažadai skambėjo prie Nemuno bangų.

Šis Meilės maršrutas kviečia romantiškai praleisti laiką – poras, svajotojus ir visus, kurie nori keliauti per istorijas, jungiančias širdis prieš šimtmetį ir šiandien.

^{Skulptūra „Laumės“ (Skulptoriaus K. Pūdymo)}

Kelionė pradėkite nuo „Grožio šaltinio“, prie kurio plaukais susipynusios laumės nukels į mitologinę Druskininkų mineralinių šaltinių pradžią. Ir tuoj pat pakliūsime į įspūdingų meilės legendų liūną!

Anot legendos, po sėkmingos medžioklės kunigaikštis, atsidėkodamas dievams, turėjo nušauti sakalą. Kunigaikštis šovė  ir paukštis, strėlės pervertas, krito į Nemuną. Kunigaikštis puolė paskui sakalą į vandenį ir pasinėrė. Už visus labiausiai išsigando ir nusiminė kunigaikštienė. Ji bėgiojo Nemuno pakrante, šaukė savo vyrą gailiai verkdama, sūrias ašaras liedama. Po kiek laiko iš vandens su sakalu rankose išniro sveikas ir gyvas kunigaikštis. O tose vietose, kur nukrito kunigaikštienės ašaros, iš žemės gelmių ištryško sūrieji šaltiniai.

Ir tai tik pati pradžia, nes kur besisuksite aplink, Druskininkuose rasite vien meilės istorijas ir legendas.

^{Skulptorės Dalios Matulaitės ir skulptoriaus Vladimiro Stankevičiaus sukurtas paminklas „Karūnos“}

Visai šalia „Grožio šaltinio“ atrasite paminklą „Karūnos“ – simboliška, nes tai paminklas pačiai ryškiausiai meilės istorijai Lietuvoje. Vargu, ar rastume žmogų, nežinantį Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto meilės istorijos, apipintos legendomis ir tapusios įkvėpimu nė vienam menininkui. Keliaudami nuo „Grožio šaltinio“ per „Uno“ nuotykių parką Nemuno pakrante, netrukus išvysite įspūdingą Meilės salos panoramą.

^{Meilės sala}

Meilės sala – Nemuno upės viduryje esanti sala, kurioje dar XX a. pradžioje Druskininkų jaunimas rinkdavosi pasilinksminti, šokti ir dainuoti.  Kairioji Meilės salos dalis tuo metu priklausė Lietuvai, o dešinioji – Lenkijai, dėl to salos viduryje stūksojo spygliuotos vielos tvora, dalijusi salą pusiau. Tarpukariu Meilės saloje buvo labai populiarus paplūdimys, kurį su Druskininkų krantu jungė kasmet vasaromis pastatomas pėsčiųjų tiltas, su pakeliama dalimi garlaiviams praplaukti. Įėjimas į paplūdimį buvo mokamas. Dabar Meilės sala – Druskininkų botaninis draustinis, kurį iš arti galima apžiūrėti keliaujant laivu Nemunu.

Šiandien Meilės sala – Druskininkų botaninis draustinis, kurį iš arti galima apžiūrėti keliaujant laivu Nemunu. Tai viena romantiškiausių vietų Druskininkuose – ideali tyliai akimirkai dviese ar ramiai pažinčiai su miesto istorijomis.

^{Druskininkų savivaldybė (buvusi Bujakovskio vila)}

Palikę Nemuno pakrantę, leiskitės Vilniaus alėja – neatsiejama Druskininkų patirtimi. Sustokite prie dabartinio savivaldybės pastato, anksčiau vadinto daktaro Bujakovskio vila.

Būtent čia 1934 m. rugpjūčio 19 d. Halina Korolec-Bujakovska ir Stanislavas Bujakovskis sėdo ant motociklo ir, vos susituokę, leidosi į nepaprastą 24 000 kilometrų povestuvinę kelionę į Šanchajų. Jie iškeitė prabangius pobūvius į dulkėtus kelius, o kurortinį gyvenimą – į pasaulio pažinimą kartu. Tai istorija apie meilę, drąsą ir bendrą nuotykį. Tai istorija apie meilę, drąsą ir sprendimą eiti per gyvenimą vienu keliu.

^{Druskininkų Šv. Mergelės Škaplierinės bažnyčia}

Toliau maršrutas veda į vietą, kur meilė įgauna dvasinį matmenį. Tai, kad Druskininkai vadinami meilės miestu, liudija ir ypatinga relikvija. Šv. Mergelės Škaplierinės bažnyčioje saugomas retas meilės globėjo Šv. Valentino relikvijorius. Maža šventojo kaulelio dalelė pagarbiai įdėta į puošnų indą – tai vieta, kur įsimylėjėliai gali sustoti, pabūti tyloje ir patikėti savo troškimus globėjui. Šv. Valentino istorija siekia III amžių. Legenda pasakoja, kad imperatorius Klaudijus II uždraudė kariams tuoktis, tačiau vyskupas Valentinas slapta sutuokdavo įsimylėjėlius. Už tai jis buvo įkalintas ir nužudytas, o jo drąsa tapo amžinu meilės simboliu.

^{Druskininkų miesto muziejus}

Nuo bažnyčios kelias veda į vietą, kur meilė įgauna apčiuopiamą pradžią. Druskininkų miesto muziejus – viena romantiškiausių santuokų vietų Lietuvoje. Žvelgiant į šią vilą, atrodo, kad tuoj laiptais nusileis išsipusčiusios damos ir ponaičiai, atvykę į kurortą ieškoti sveikatos… ir meilės.
Per daugelį metų šiais laiptais nusileido šimtai jaunavedžių, o šalia augantis legendinis „jaunavedžių berželis“ tapo nesuskaičiuojamų vestuvių nuotraukų liudininku.

Tai vieta, kur istorija ir dabartis susijungia šeimos pradžiai.

^{Mergelės akys}

Toliau maršrutas primena, kad ne visos meilės istorijos turi laimingą pabaigą – tačiau visos jos palieka pėdsaką.

Pasak legendos, kadaise viena mergelė savo grožiu bei išradingumu pakerėjo visus kurorto vyrus. Jų svajonė buvo su ja susitikti, pabendrauti ir pasigėrėti jos mėlynų akių skaidrumu. Paskutinę vasaros dieną mergina paskyrė pasimatymą visiems savo gerbėjams prie Druskonio ežero. Visi dairėsi ir laukė skaistaus veido mėlynakės, tačiau mergina nepasirodė. Vyrai, sužinoję, kad ji dingo dar prieš aušrą, sunerimo, ėmė sielvartauti ir raudoti. Ašaros nuo kalvų ir jų papėdžių sruvo upeliais. Taip susidarė du vandens telkiniai – Mergelės akys.

Tai vieta, kur verta sustoti, pažvelgti į vandens ramybę ir prisiminti, kad ne kiekviena meilės istorija turi laimingą pabaigą – bet kiekviena palieka pėdsaką.

^{Lenktas tiltelis}

Šis druskininkiečių ir turistų pamėgtas Lenktas tiltelis išsiskiria ne tik savo grakščia lenkta forma, bet ir ypatinga aura. Sakoma, kad ant tiltelio jaučiama magiška atmosfera, tad ant jo dažnai lankosi ir jaunavedžiai – ten sutvirtina savo meilės saitus. Neretai ir pats tiltelis vadinamas meilės tiltu – kasmet ant jo turėklų atsiranda dešimtys ką tik šeimas sukūrusių porų meilės spynų.

Pažvelkite nuo lenkto tiltelio žemyn, į Nemuno ir Ratnyčėlės santaką. Ar žinojote, kad Ratnyčėlė, neatsiklausiusi savo tėvo Latežerio, belakstydama pievomis ir miškais, sutiko už save gerokai vyresnį Nemuną, jį įsimylėjo ir nutekėjo paskui jį?