Druskininkai buvo jo prieglobstis ir įkvėpimas – upių vingiai, tylūs parkai, žaliuojantys medžiai lydėjo Čiurlionio kūrybą. Čia jis sugrįždavo vėl ir vėl, mylėdamas miestą visomis savo spalvomis ir garsais. Ekskursija atskleidžia Druskininkų grožį jo akimis – šiltai, gyvai, jautriai.
