Justino Marcinkevičiaus kelias veda ir per Druskininkus. Čia poeto atminimas įprasminamas simboliniais meno kūriniais ir prasmingomis vietomis, leidžiančiomis dar giliau pajusti jo kūrybos ir Lietuvos istorijos dvasią. Keliaujant Marcinkevičiaus kultūros keliu Druskininkuose galima aplankyti skulptūrą poetui Naujasodės kaime, prie mokymo centro „Dainava“ pasodintą ąžuoliuką, taip pat simbolines skulptūras „Karalius Mindaugas“, „Lietuva – legenda“ ir „Giedantis paukštis“, kurios primena poeto kūryboje nuolat skambėjusias Lietuvos istorijos, valstybės ir tautinės tapatybės temas. Druskininkai šiame kultūros maršrute tampa vieta, kur Marcinkevičiaus idėjos susitinka su gyva kultūrine patirtimi.

2025 m. liepos 5-ąją Druskininkuose atidengta poeto Justino Marcinkevičiaus atminimui skirta skulptoriaus Vidmanto Gylikio ir architekto Lino Krūgelio sukurta skulptūra „Giedantis paukštis“. Skulptūra stovi poeto vardu pavadintame skvere T. Kosciuškos gatvėje. (T. Kosciuškos g. 2, Druskininkai, 66116 Druskininkų sav.)

Ši skulptūra – tai ne tik meninis akcentas Druskininkų miesto erdvėje, bet ir gyva poeto dvasios išraiška. Į skulptūrą įkomponuotos Justino Marcinkevičiaus eilės, kurios tampa jos neatsiejama dalimi – „Tegul tas paukštis vis dar gieda man“, „tai tu buvai, kai taip žydėjo laukas“, „Žvaigždėtas dangau / tavo tyla / peraugo visą / mano kalbą“. Tekstai ne tik skaitomi, bet ir jaučiami – iškalti, įkūnyti akmenyje, lyg tęstų poeto pradėtą pokalbį su laiku, žmogumi, Tėvyne.

Poeto atminimą įprasmino ne tik menininkai, bet ir visa bendruomenė – Druskininkų gyventojai bei žmonės iš visos Lietuvos. Skulptūros sukūrimui buvo surinkta daugiau nei 100 tūkst. eurų paramos, o rėmėjų sąraše – net 97 mecenatai. Didžiausiems rėmėjams skirtos 16 įbetonuotų vardinių plytelių, kurios amžiams liks šalia skulptūros, lyg dar vienas įrašas gyvoje tautos atmintyje.

Justinas Marcinkevičius dažnai lankėsi Druskininkuose – čia vyko jo kūrybos vakarai, susitikimai su skaitytojais. Būtent čia gimė istorinė drama „Mindaugas“, kurioje poetas ieškojo tautos savasties.

***

Tegul tas paukštis vis dar gieda man.

Dabar jis graudžiai glaudžiasi prie žemės,
užklodamas ją šiurpstančiais sparnais.

Saulėlydžiu pasruvusios jo akys
atsimena saulėtekio viršūnę,
giesmė jo virpa, glostoma nakties.

Krūtinėj tyliai šylasi gimtinės
dar gyvas trupinys: saldžioji duona,
kraujuojanti po peilio ašmenim
ant nepasotinamo amžių stalo:

giedokim, paukšti, vis priklaupdami
prie ašaros ugniavietės, prie džiaugsmo
apleisto kapo. Šviečia tamsoje
nekaltas kraujo lašas – žiburėlis,
ak, nepasiekiamam tiesos lange.
(Marcinkevičius, Justinas. Amžino rūpesčio pieva, 2005,  p. 23)

***

tai tu buvai, kai taip žydėjo laukas,
kad jau nematė pats savęs –
turėjo kažkas žiūrėt į jį, kad jis žydėtų
Tai aš buvau. Ir dievas man padėjo.
(Marcinkevičius, Justinas. Amžino rūpesčio pieva, 2005,  p. 323)

***

iškalbėtas išsemtas
jau galima būtų
užversti
akmenimis 

žvaigždėtas dangau
tavo tyla
peraugo visą
mano kalbą 

kaip kriauklę
pridedu ją prie ausies
tolimas
nesuprantamas ošimas
(Marcinkevičius, Justinas, Eilėraščiai iš dienoraščio, 1993, p. 123)

2012 m. vienas žinomiausių Dzūkijos medžio drožėjų Antanas Česnulis vasario mėnesį savo skulptūrų parką papildė kompozicija „Lietuva“, skirta poetui Justinui Marcinkevičiui atminti.

Kuomet 1989 metais menininko sodybą aplankė Druskininkuose viešėjęs poetas Justinas Marcinkevičius su žmona Genovaite, jis A. Česnuliui padovanojo savo trilogiją „Mindaugas. Mažvydas. Katedra“ su autografu. Nuo tada medžio drožėjui norėjosi įamžinti šį literatūros kūrinį ąžuolo skulptūroje. Skulptūrinei kompozicijai jis išdrožė tris žmogaus ūgio skulptūras – karaliaus Mindaugo, pirmosios lietuviškos knygos autoriaus Martyno Mažvydo ir poeto Just. Marcinkevičiaus. Visi jie rankose laiko po vieną žodžio „Lietuva“ skiemenį.

Šias skulptūras jungia aštuonių metrų ilgio Nemuną simbolizuojantis pano, sudarytas iš daugybės mažų medinių skulptūrėlių. Vienoje pano dalyje atgimė karališkosios Lietuvos mūšiai su kryžiuočiais, kitoje – vargo Lietuvos vaizdai.

Skulptūrą tautodailininkas atidengė švęsdamas 64-ąjį savo gimtadienį, prieš Lietuvos valstybės atkūrimo dieną ir poeto Justino Marcinkevičiaus mirties metines.

2014 m. prie VšĮ Valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centro „Dainava“, Druskininkų poezijos ir kitų menų mylėtojų asociacijos „Branduma” ir Viešosios bibliotekos iniciatyva, įgyvendinant Druskininkų savivaldybės finansuotą projektą „Prie atsiminimų medžio su poetu Justinu Marcinkevičiumi“, buvo pasodintas ąžuoliukas poetui atminti. Šioje sanatorijoje 1968 metais per 12 dienų Justinas Marcinkevičius  parašė istorinę dramą „Mindaugas“. „Kol kas aš teturiu dvi vietas, kur norisi sugrįžti – tėviškė ir Druskininkai“  ir poetas sugrįžo į taip mylėtus Druskininkus…

Aplankę Justino Marcinkevičiaus ąžuolą, keliaukite iki Vilniaus al., toliau Vasario 16-osios g. prie paminklo, įamžinusio pagrindinį Justino Marcinkevičiaus dramos veikėją Mindaugą. KARALIAUS MINDAUGO SKULPTŪRA (30) – Vytauto Kašubos paminklas Lietuvai pastatytas1995 m. Mindaugas buvo Lietuvos didysis kunigaikštis, taip pat pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius. Su Mindaugu siejamas Lietuvos valstybės susidarymas ir pirmieji krikščionybės žingsniai Lietuvoje.

Nuo Karaliaus Mindaugo skulptūros, V. Kudirkos gatve, keliaukite iki Ratnyčėlės ir Nemuno santakos. Šalia didingos, iš toli matomos skulptūros perskaitysite Justinas Marcinkevičiaus eilėraščio žodžius: „Tai gražiai skambėjo žodžiai: laukas, pieva, kelias, upė. Tai gražiai iš jų išaugo vienas žodis – LIETUVA!“. Didinga skulptūra Ratnyčėlės ir Nemuno upių santakoje atidengta 2023 m. liepos 6-ąją – Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Tai 7 metrų aukščio skulptoriaus Eimonto Stankevičiaus (Eimont Bronzini) (1958–2018) sukurta skulptūra LIETUVA LEGENDA (33). Skulptorius E. Bronzini (Eimontas Stankevičius) gimė Vilniuje. 1982 m. baigė Vilniaus dailės institutą, skulptūros specialybę. Dalyvavo daugybėje grupinių parodų Lietuvoje, Latvijoje, Vokietijoje, Rusijoje, JAV, Didžiojoje Britanijoje. 1999 m. emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas, kur tęsė savo kūrybinę veiklą. 2004 m. surengė kelias asmenines parodas Niujorke. Už originalią kūrybą menininkui įteikti Marko Polo (Venecija, Italija), Mikelandželo (Roma, Italija) ir Leonardo da Vinčio (Venecija, Italija) apdovanojimai. Skulptūra „Lietuva Legenda“ – skulptoriaus našlės Lolitos Bronzini dovana Druskininkams. Skulptūra išlieta daugiau kaip prieš 30 metų ir, ilgai klajojusi, pagaliau surado vietą kurorto širdyje. Skulptorius šią skulptūrą kūrė kaip lietuvišką koplytstulpį. 10 tonų sverianti moters figūra su keturiais veidais buvo nulieta prieš pat Lietuvos Nepriklausomybę ir daugiau kaip 30 metų nerado vietos, kurioje galėtų būti pastatyta. Skulptūroje įkomponuoti keturi moterų veidai vaizduoja keturis Lietuvos regionus. Moters drabužiai banguoja kaip vandens bangelės, taip primindamos, kad Lietuva – lietaus šalis. Keturios aukštai iškeltos rankos laiko didžiulę karūną – ratą, kuriame galima įžvelgti ir kryžių, ir saulę. Tai tarsi Lietuvos laisvės statula – stabili, rami, didinga.