2025-ieji metai Druskininkuose suskambėjo aukščiausiomis natomis – seniausias Lietuvos kurortas ne tik minėjo M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, bet ir džiaugėsi Lietuvos kultūros sostinės titulu. Metafizine gelme ir įtaigumu išsiskiriantis Čiurlionio dailės, muzikos ir literatūros palikimas tapo galingu kūrybinius polėkius auginančiu šaltiniu, įkvėpusiu visų metų kultūrinį vyksmą. Kultūros sostinės metus uždariusio renginio „Coda: MKČ ženklas“ metu Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas dėkojo visiems, kurie augino Lietuvos kultūros sostinės medį – per šiuos metus surengta daugiau kaip 300 renginių, juose dalyvavo daugiau nei 4 tūkstančiai atlikėjų, o lankytojų skaičius perkopė pusę milijono.

„Lietuvos kultūros sostinės medį perdavėme Kėdainių rajono savivaldybei. O kartu su juo ir dar vieną simbolį – pušelę. Medį, kurio šakelę, išvažiuodamas iš Druskininkų kaskart pasiimdavo M.K. Čiurlionis. Tegu čiurlioniška kultūrinė kelionė tęsiasi“, – linkėjo Ričardas Malinauskas.

Kultūros sostinės metus atidaręs renginys – tarp 5 geriausių pasaulyje

„Druskininkų – 2025-ųjų Lietuvos kultūros sostinės“ programą sausį atidarė „Didysis Čiurlys“ – ambicinga ir kvapą gniaužianti elektroninės muzikos, geometrinių figūrų ir judesio simfonija, sukurta pagal teatro ir renginių režisieriaus Aurimo Kamantausko viziją. Įstabią choreografiją sukūrė ir drauge su renginiui suburta 122 Lietuvos šokėjų grupe atliko tarptautinio pripažinimo sulaukęs prancūzų choreografas Sadekas Berrabahas, dirbęs su tokiomis muzikos pasaulio žvaigždėmis, kaip Šakira, Krisu Braunu ir „Black Eyed Peas“.

Renginio režisierius A. Kamantauskas subūrė iš Druskininkų kilusius ir „Čiurlionio paliestus“ talentus – scenografą Naurimą Michailiuk, aktorių Justą Tertelį su sūnumi Pranciškumi, elektroninės muzikos kūrėją Liudą Lazauską-Roe Deers ir kitus. Taip simboliškai įprasminta ne tik M. K. Čiurlionio muzika, laiškai, paveikslai ir pasakos, bet ir lietuviams būdingas meninis polėkis.

Simboliška ir tai, kad beužveriant Lietuvos kultūros sostinės duris „Didysis Čiurlys“ buvo įvertintas ir atsidūrė tarp 5 geriausių kultūros renginių pasaulyje, taip pakylėdamas Druskininkų vardą į pasaulio kultūros sceną. Lapkričio pabaigoje jis varžėsi geriausių pasaulio renginių apdovanojimų „Bea World“ finale Romoje.

„Nepyk“ – simbolinis prisilietimas prie M. K. Čiurlionio pasaulėjautos

Skatindami pažinti M. K. Čiurlionį iš arčiau, Druskininkai pakvietė prisijungti prie socialinės iniciatyvos „Nepyk“. Šis žodis, minimas M. K. Čiurlionio laiškuose Sofijai bei mėgtas gyvenime, visus metus kvietė būti šviesaus bei supratingo bendravimo dalimi ir taip prisiliesti prie M. K. Čiurlionio įvairialypio pasaulio matymo. Didelio susidomėjimo sulaukė pagal dizainerės Rasos Špokauskaitės atkurtą M. K. Čiurlionio šriftą sukurti ženkliukai „nepyk“, kuriais puošėsi visi, prisijungę prie iniciatyvos. Šis mažas, bet prasmingas žodis tapo tarsi metų mantra – lydėjęs renginius, sutiktus žmones ir net kasdienybės akimirkas. Iniciatyva „nepyk“ tęsis ir pasibaigus Lietuvos kultūros sostinės metams.

Tradiciniai didieji kurorto renginiai visus metus alsavo Čiurlionio kūrybos dvasia

Gegužės 23–25 dienomis Druskininkai kvietė į vieną didžiausių metų švenčių – Kurorto šventę, šiemet pasipuošusią išskirtine tema – „Čiurlionio paliesti“. Šventės metu suskambėjęs orkestrų sambūris tapo vienu iš kulminacinių kultūros sostinės akordų – kelione per garsą, judesį, vaizdą ir emociją.

Tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ šįmet kurorte skambėjo jau 23-ąjį kartą. Festivalis, garsinantis didžiojo Lietuvos menininko vardą, seniai peržengė vietinės reikšmės festivalio rėmus ir tapo gerai žinomas tarptautinėms auditorijoms. Druskininkų Rotary klubo padovanotas fortepijonas „Steinway & Sons“ leido į festivalį pakviesti tokias pasaulinio garso žvaigždes, kaip Mūzą Rubackytę, Andrių Žlabį ir Gustavą Piekutą. Taip pat didelio susidomėjimo sulaukė moterų choras „Chorus INFINI☆“ iš Japonijos, savo programoje atlikęs ir M. K. Čiurlionio harmonizuotų lietuvių liaudės dainų fragmentus lietuviškai. Dar viena puiki draugystė užsimezgė su Panevėžio „STASYS museum“ – prasidedant festivaliui Druskininkų amatų centre „Menų kalvė“ atidaryta ir gausaus lankytojų būrio sulaukė Stasio Eidrigevičiaus paroda „Keliaujanti vaizduotė“, per Lietuvą nukeliavusi daugiau kaip 1500 kilometrų.

Rugsėjo pabaigoje Druskininkai tapo tikra potyrių sostine – čia vyko Turizmo dienos, pakvietusios miesto svečius ir druskininkiečius pažinti kurortą per skonius, šviesas ir netikėtus pojūčius. Organizatoriai kvietė tapti patirčių gurmanais ir pažvelgti į kurortą naujai: per meną, gamtą ir vidinius atradimus. Šventės kulminacija tapo Arvydo Buinausko šviesų ir garso instaliacijos, šiemet pirmą kartą surengtos išskirtinai Druskonio ežero pakrantėje. Čia gamta susiliejo su muzika, o laikas – su pojūčiais. Pagal Čiurlionio kūrybą apšviesti medžiai virto gyvu paveikslu, reaguojančiu į kiekvieną muzikinę natą, o svajingai ežere plaukęs švytintis laivelis tarsi išnešė žiūrovus į menininko paveikslų pasaulį – į tylų, bet begalinį grožį.

Čiurlionio kūrybos dvasia – kupina šviesos ir garsų, dažnai poetiška ir sapniška, buvo stipriai juntama kūrybiniame bendradarbiavime ir paženklino tiek didesnius renginius, tiek pačias įvairiausias iš bendruomenės kilusias iniciatyvas. „Čiurlionio paliestais“ tapo skirtingų kartų atstovai – štai Druskininkų jaunimo užimtumo centras kultūros sostinės metais tapo erdve, kurioje jaunimas galėjo ne tik susipažinti su M. K. Čiurlionio kūryba, bet ir atrasti ją savaip – per kūrybą, bendrystę ir netikėtus formatus, tokius kaip kūrybinės naktys.

„Gatvės atostogos“ – kvietimas meną patirti čia ir dabar

Viena iš naujai pristatytų šių metų iniciatyvų – gatvės meno festivalis „Gatvės atostogos“, pakvietęs druskininkiečius ir miesto svečius atrasti šiuolaikinį šokį, cirką bei vizualiuosius menus tiesiog mieste, jo parkuose, aikštėse bei skveruose.

Festivalį įspūdingai pradėjo „ART Velykos“ – milžiniškų, interpretuojant didžiojo Lietuvos genijaus kūrybą išpieštų, margučių parkas. Vėliau festivalis kvietė į įspūdingus renginius po atviru dangumi: flamenko, šiuolaikinio cirko pasirodymus, o šiuolaikinių scenos menų centras „Menų spaustuvė“ pristatė olandų trupės „Knot on Hands“ fizinės poezijos spektaklį „Brace for impact“.

Birželio mėnesį Druskininkų bendruomenė ir Šeiko šokio teatras kartu sukūrė ir pristatė performansą „INSANE“ – hipnotizuojančią patirtį, kur mitinės būtybės, šokėjų kūnai ir muzika įsuko į apeigą, primenančią sapną. Tai buvo unikalus, bendruomenę įtraukęs reginys, pakvietęs judesį atrasti kaip pasakojimą, kaip išsilaisvinimą.

Rugsėjo pabaigoje festivalį „Gatvės atostogos“ įspūdingai vainikavo unikali šviesų dailininko Pauliaus Malinausko šviesos ir garso instaliacija „Šviečiantys etiudai. M. K. Čiurlionio sapnas“, sukurta specialiai 150-osioms M. K. Čiurlionio gimimo metinėms. Ji kvietė patirti neįprastą reginį – saulę, patekėjusią naktį, simbolizuojančią viltį, kūrybinę šviesą ir naują pradžią. Muziką specialiai šiam pasirodymui sukūrė violončelininkas Justas Kulikauskas („Future Cello“).

Čiurlionio paliesti kūrėjai: Žako Lipšico ir Teo Tobiaso sugrįžimas į Druskininkus, Justino Marcinkevičiaus dvasios sparnai ir Miko Suraučiaus kūrybos 60-mečio koncertas

Lietuvos kultūros sostinės metais didelis dėmesys skirtas ir kitiems iš Druskininkų kilusiems ar kitais prasminiais saitais su Druskininkais susijusiems kūrėjams.

Druskininkų miesto muziejus birželio – spalio mėnesiais pakvietė į istorinės svarbos parodą „Sugrįžtu į Druskininkus. Jacques Lipchitz ir Théo Tobiasse. S. Tatz kolekcija“. „Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025“ šūkis „Čiurlionio paliesti“ gražiai rezonavo su jau chrestomatiniu tapusiu Ž. Lipšico prisipažinimu: „(…) Čiurlionis buvo tikras genijus. Ir aš didžiuojuosi gimęs kaime, kurio žemę lietė jo kojos. Mūsų brangieji, nepamirštamieji Druskininkai.“ Simboliškai į Druskininkus sugrįžę Ž. Lipšico bei T. Tobiaso kūriniai pakvietė susipažinti su šių iškilių, Druskininkus pažinojusių, menininkų kūryba.

Liepos 5-osios vakaras buvo pažymėtas ypatinga akimirka – T. Kosciuškos gatvėje esančiame skvere, kuriam Druskininkų savivaldybės taryba suteikė Justino Marcinkevičiaus vardą buvo atidengta poetui dedikuota skulptūra „Giedantis paukštis“. Skulptūrą atidengė Druskininkų meras Ričardas Malinauskas ir poeto anūkė Salomėja Bandoriūtė-Leikienė, skaičiusi savo senelio eiles, pripildžiusias vakarą švelnios jausmų muzikos. Skulptoriaus Vidmanto Gylikio ir architekto Lino Krūgelio kūrinys liks Druskininkuose kaip šviesos ir žodžio paukštis, primenantis iškilaus lietuvių dainiaus balsą ir jo meilę žmogui, žemei ir Lietuvai.

Dar kovo mėnesį Druskininkų savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko literatūrinis – muzikinis vakaras „Kol kas aš teturiu tik dvi vietas, kur norisi sugrįžti – tėviškę ir Druskininkus“, skirtas poeto Justino Marcinkevičiaus 95-osioms gimimo metinėms paminėti. Čia netruko ir renginių, skirtų Ričardo Gavelio 75-osioms gimimo metinėms – žymiojo rašytojo kūrybinis talentas brendo Druskininkuose, kur jis gyveno 8 metus ir pabaigė vidurinę mokyklą.

Vasaros pabaigoje Druskininkų Pramogų aikštėje skambėjo ne tik muzika – skambėjo istorija. Įspūdingas koncertas, skirtas Lietuvos bigbito ir Miko Suraučiaus kūrybos 60-mečiui, sugrąžino publiką į laikus, kai visa Lietuva dainavo ir svajojo rokenrolo ritmu. Kai 1962-aisiais Didžiojoje Britanijoje išgarsėjo legendinė grupė „The Beatles“, 1965-aisiais Druskininkuose savo pirmąjį koncertą surengė M. Suraučiaus vadovaujama grupė „BASSVIM“ – vienas pirmųjų lietuviško bigbito kolektyvų. Po šešių dešimtmečių jie vėl grįžo į sceną, kad primintų, kaip viskas prasidėjo. Scenoje pasirodė „BASSVIM“ ir Mikas Suraučius, taip pat svečiai iš Lietuvos ir užsienio. Skambėjo gyva energija, kuri sujungė kelias kartas – nuo tų, kurie bigbitą prisimena iš jaunystės, iki tų, kurie jį atranda iš naujo.

„Tautiška giesmė“ Druskininkuose – tūkstančiai balsų virtę vienu širdies plakimu

Liepos 6-osios vakarą, lygiai 21 valandą, viso pasaulio lietuviai vėl susijungė vienai šventai akimirkai – giedoti „Tautiškos giesmės“. Tą minutę, nepaisant atstumų, laiko juostų ar gyvenimo istorijų, tampame viena balsų jūra, viena širdimi – gyva tauta, kurios giesmė suskambo po visą pasaulį.

Šiemet liepos 6-ąją ypatingas dėmesys krypo į Druskininkus – 2025-ųjų Lietuvos kultūros sostinę. Druskonio ežero amfiteatre vyko iškilmingas koncertas, subūręs gyventojus, svečius ir atlikėjus iš visos šalies. Šventinį vakarą, kurį tiesiogiai transliavo LRT, vainikavo galingas himnas, suskambėjęs virš ežero bangų ir miškų – tarsi šviesos spindulys, sujungęs mus visus bendram jausmui. Liepos 6-oji Druskininkuose tapo ne tik valstybės diena, bet ir vienybės, šviesos bei pasididžiavimo Lietuva švente.

Patyriminis žygis „Čiurlionis jungia“ – kelionė  Čiurlionio vaikystės taku

Rugsėjo 12–14 dienomis kultūros žygis „Čiurlionis jungia“, skirtas M. K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms, kvietė eiti pirmosios didžiojo menininko gyvenimo kelionės takais – iš jo gimtosios Senosios Varėnos į mylimus Druskininkus. Ilgai brandinta menotyrininkės Aušros Česnulevičienės idėja tapo kūnu –  dienomis buvo žygiuojama, o vakarais „Čiurlionis jungia“ kvietė į įvairiapusiškas kultūrines programas. Pirmasis vakaras skirtas Lietuvos etnomuzikologei, profesorei Jadvygai Čiurlionytei, o antrasis vakaras pažymėtas misterija „Laiškai Devdorakėliui“ su Čiurlionio tekstais ir improvizacijomis. Tekstus skaitė Algirdas Kaušpėdas, teigęs, kad Čiurlionio gimimas yra dovana Lietuvai. Šis žygis išskirtinis – jis sujungė kelias savivaldybes ir skirtingas bendruomenes, o kartu buvo dedikuotas vienam kūrybingiausių visų laikų lietuvių.

„Coda: MKČ ženklas“ – kultūros sostinės metų uždarymas prie Čiurlionio paminklo

Šiemet Druskininkai gyveno kultūros ritmu – koncertais, parodomis, performansais, diskusijomis, meno akcijomis ir šimtais susitikimų, kuriuose skambėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dvasia. Lapkričio 15 dieną, simboliškai prie skulptoriaus Vlado Vildžiūno prieš 50 metų sukurto M. K. Čiurlionio paminklo, renginiu „Coda: MKČ ženklas“ buvo užverti kultūros sostinės metai Druskininkuose.

„Kultūros sostinės metai Druskininkuose buvo mūsų bendruomenės kūrybingumo ir gebėjimo susitelkti įrodymas. Nuo pirmojo renginio iki simbolinės pabaigos akimirkos matėme, kiek daug talentų ir iniciatyvos telpa mūsų mieste. Nuoširdžiai dėkoju visai Druskininkų bendruomenei, ypač Kultūros centrui ir kultūros įstaigų kolektyvams, kurie atliko milžinišką darbą. Įgyta patirtis ir sukurti ryšiai leis mums toliau kurti aukščiausio lygio kultūrą Druskininkuose.“ – dalijosi mintimis Druskininkų savivaldybės vicemeras Simonas Kazakevičius.

Čiurlionis, kaip ir šie metai, – tai ne sustingęs simbolis, o gyvas kūrybos šaltinis, jungiantis klasikinį ir šiuolaikinį skambesį, skirtingas meno formas, suartinantis tikrovę ir vaizduotę, Lietuvą ir pasaulį. Visus metus Druskininkuose skambėjęs Čiurlionio vardas kvietė pažvelgti giliau – į žmogų kaip nuolatinės kūrybos erdvę, į pasaulį kaip beribę struktūrą, kurioje atliepia visos mūsų patirtys.

Druskininkų M. K. Čiurlionio skulptūra atsivėrė ir prabilo kaip esminga kultūrinė jungtis – ženklas (arba kodas) susiejantis klasikinį ir šiuolaikinį skambesį, skirtingas meno formas, žmogų ir vidinės jo patyrimo erdvės pasaulį. Renginio autoriai kvietė jį išgirsti išraiškingame muzikiniame pasakojime, kuriame susitiko iškiliausi Lietuvos muzikai: Petras Vyšniauskas (saksofonas), Petras Geniušas (fortepijonas), Aistė Bružaitė (kanklės), Arkadijus Gotesmanas (perkusija), Justas Kulikauskas (violončelė), Saulius Petreikis (pučiamieji instrumentai). Programoje taip pat pasirodė Karolina Juodelytė (vargonai), Toru Takao (kariljonas, Japonija), Šv. Kristoforo kamerinis orkestras ir Lietuvos kariuomenės orkestras. Renginio koncepcijos autorius ir režisierius – Dalius Abaris, scenarijaus autorius – Mindaugas Nastaravičius, M. K. Čiurlionio balsas – Darius Gumauskas.

Coda – naujos pradžios ženklas

2025-ieji Druskininkams buvo ne tik kultūros, bet ir vidinės šviesos metai. Jie priminė, kad menas gyvena ten, kur gyvena žmogus – jo balse, akyse, kūryboje, jo gebėjime matyti pasaulį jautriau. M. K. Čiurlionio dvasia, lydėjusi mus visus metus, tapo tarsi nematomu tiltu, jungiančiu praeitį ir dabartį, meną ir kasdienybę, svajonę ir veiksmą. Ji įkvėpė kurti, ieškoti, klausytis, būti kartu ir suvokti, kad Lietuvos kultūros sostinė nėra tik titulas. Tai būsena, kuri lieka žmonėse, kurių širdys skamba tuo pačiu ritmu.

Druskininkai šiuos metus užvėrė ne tašku, o muzikiniu ženklu – coda. Tokiu, kuris nereiškia pabaigos, o tik naują pradžią.

____________

Projektą „Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025. Čiurlionio paliesti“ iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija
Informacinis partneris LRT
Mecenatas „Eglės sanatorija“
Generalinis rėmėjas Druskininkų vandens parkas
Rėmėjai: UAB „Akvavita“, UAB „Drusta“, Rotary klubas „Sūrutis“, UAB „Malonės turtas“, UAB „Dzūkas“, viešbutis „Simpatija“, UAB „Stikloporas“, restoranas-picerija „Sicilia“, viešbutis „Goda“, UAB „Transeta“