Kurortai jau seniai nebėra vien vasaros atostogų kryptis ar vieta, skirta tik sanatoriniam gydymui. Apie šiuolaikinius Lietuvos kurortus, jų teikiamas sveikatinimo galimybes ir poilsio naudą laidoje „Užeikite kas laukiate“ kartu su vaikų chirurgu Benediktu Jonuška kalba visuomenės sveikatos specialistas Kęstutis Ramanauskas.

– Ar tiesa, kad jei nėra jūros – vietos negalime vadinti kurortu?

– Norėčiau paneigti šį mitą – net Lietuvos turizmo įstatyme yra numatyta, kad kurortas yra vietovė, kurioje yra natūralių gamtinių veiksnių, išteklių, yra sukurta infrastruktūra jiems panaudoti. Natūralūs gamtiniai ištekliai gali būti ir jūra, ir landšaftas, ir mineraliniai vandenys, ir purvai, ir kultūriniai objektai, senamiesčiai. Tai yra pakankamai plati sąvoka.

Lietuvos kurortai yra susiskirstę į jūrinius kurortus ir kontinentinius kurortus, kurie garsėja savo mineraliniais vandenimis, purvo voniomis.

– Ar tiesa, kad Druskininkų, Birštono kurortus renkasi tik pensijinio amžiaus žmonės?

– Ne, ypač pastaraisiais metais pastebime tendenciją, jog atvykstančiųjų į šiuos kurortus žmonių amžius jaunėja (…). Jaunimas atranda kurortų džiaugsmus, atvyksta į procedūras, pailsėti.

Dirbant sėdimą darbą išlenda įvairios stuburo problemos, atraminio aparato problemos, neurologinio profilio susirgimai – todėl vis daugiau žmonių mato kurortų infrastruktūros prasmę, ji gali jiems padėti.

– Kokio amžiaus žmonės dažniausiai renkasi poilsį kurortuose?

– Druskininkai arba Birštonas, arba Palanga tampa šeimų kurortais. Į juos atvykstama su grupe. Manęs dažnai klausia – kaip geriausia atostogauti? Aš manau, kad reikėtų atsižvelgti į savo poreikius. Vaikams norisi pramogų, smėlio ir jūros, vyresniems reikia pasivaikščiojimo, poilsio, tačiau dabartiniai kurortai yra puikiai prisitaikę tarnauti abiems poreikiams. Yra vandens parkų, animatorių, gali turėti savo laiko net keliaujant su vaikais, su šeima.

Palangoje daugėja medicininės reabilitacijos centrų, jie taip pat mato perspektyvą išgyvendinti sezoninio kurorto apibūdinimą. Druskininkai to jau pasiekė – sausio mėnesį medicinos reabilitacijos paslaugos buvo teikiamos įprastai, kaip ir vasaros metu. Sezoniškumas kurortuose mažėja.

– Ar kurortas gali būti prevencinė priemonė kovojant su perdegimu?

– Be jokios abejonės.

– Ką rinktumėtės – poilsį kurorte kiekvieną savaitgalį, ar ilgesnį poilsį kartą ar du per metus?

– Aš esu tinginys, kartais man tikrai užtenka savaitgalio, kai galiu tiesiog pagulinėti, niekuo nesirūpinti – to man ir trūksta. Aš renkuosi išvykti du ar tris kartus per metus, tačiau kažkur toliau nuo namų, net nesvarbu kur – kelionė gali įvykti spontaniškai. Man reikia nematytų vietų, nakvojimo nematytame kambaryje.

Mano manymu, tai yra kiekvieno žmogaus asmeninė patirtis. Populiaru iškeliauti vienam savaitgaliui, ypač, jei renkamasi keliauti Lietuvoje. Priklauso nuo to, kiek žmogus mėgsta planuoti savo atostogas, kai kurie labiau mėgsta spontaniškumą.

– Kaip kurortus veikia sezoniškumas?

– Vienas didžiausių Lietuvos privalumų yra keturi metų laikai, kurie suteikia sezoniškumą. Matome ir baltą žiemą, ir pavasarį, ir vasarą, ir rudenį. Žiemą kurortuose galima pamatyti ištuštėjusį miestą, pabūti ramybėje. Vienas didžiausių malonumų – gulėti sūkurinėje vonioje ir mėgautis vaizdu pro langą.

Pavasarį ir rudenį galima pasivažinėti dviračių takais, pamatyti bundantį ar besiruošiantį žiemai mišką. Druskininkiečiai išbando ir sniego arenos privalumus, kuriuos galima išbandyti ištisus metus. Vasaros metu į kurortus supuola visi – ir norintys poilsiauti, ir norintys pabėgti nuo miesto, ir šeimos. Sanatorijos tuo metu dažnai siūlo įvairius pasiūlymus, abonementus.

– Ar sutiktumėte, kad Birštonas ir Druskininkai vis dar neatsikrato „sanatorijų kurorto“ etiketės?

– Mano manymu lankytojai jau prisitaiko prie kurortų, jei anksčiau jie ieškojo SPA paslaugų, dabar jie nori aktyvesnio laisvalaikio, ieško gydymo, jogos, masažų, purvo vonių. Anksčiau buvo populiariau gulėti ir mėgautis, o dabar vis dažniau žmonės ieško būdų, kaip patiems prisidėti prie geresnės sveikatos.

– Kas yra balneopeloidoterapija?

– Plačiąja prasme tai yra gydymas mineraliniais vandenimis ir purvais – procedūrų panaudojimas medicininės reabilitacijos procesuose. Tai yra terminės procedūros, kurios puikiai tinka judamojo atraminio, neurologinio profilio susirgimams gydyti. Mineraliniais vandenimis garsėja ir jūros, ir kontinentiniai kurortai.

Žmonės dažnai klausia, kuo tie vandenys yra tokie ypatingi, aš jiems dažnai atsakau, kad iš esmės jie nėra ypatingi – tokio vandens yra praktiškai visur. Tačiau mūsų kurortų privalumas slypi mineralinių vandenų gamoje, galime pasiūlyti nuo 2g litre iki 60 g litre