2021.02.18
Skaitmeniniame Lietuvos kryždirbystės žemėlapyje – Antano Česnulio skulptūrų parkas ir Gintautas Akstinas
Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas, bendradarbiaudamas su Lietuvos kultūros tyrimų institutu, pristatė projektą „Kryždirbystės keliai Lietuvoje“. Tai – skaitmeninis dviejų dalių Lietuvos kryždirbystės kelių žemėlapis. Į kryždirbystės vietovių žemėlapį įtrauktas ir Antano Česnulio skulptūrų ir poilsio parkas, o tarp kryždirbių surasime ir Gintautą Akstiną, kuriam sausio 28 d. skirta Druskininkų kult9ros puoselėtojo premija.
Projekto įgyvendinimą rėmė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Rinkdama medžiagą žemėlapiui 2020 m. birželio–spalio mėn. projekto kūrybinė grupė atliko 10 ekspedicijų Žemaitijos, Aukštaitijos, Dzūkijos ir Suvalkijos regionuose. Šiuo metu iš viso žemėlapyje per 100 įrašų.
Pirmajame žemėlapyje pristatomos su kryždirbyste siejamos vietovės Lietuvoje. Čia sužymėti neatsitiktiniai sakralių ir sekuliarių skulptūrų ansambliai, pavieniai paminklai, kryžių laukeliai, kalneliai, šventvietės ir memorialai. Tai neabejotinai vienos reikšmingiausių lietuviškosios kryždirbystės vietovių, kuriose stovi paminklai, pasižymintys istorine, socialine, kultūrine ar menine verte. Paminklų aplinka dažnai išskirtinė dėl unikalaus gamtinio ar kultūrinio kraštovaizdžio: tai ir vaizdinga regioninio ar nacionalinio parko teritorijos dalis, etnografinis kaimas, šventvietė, ir unikalaus architektūros statinio kaimynystė. Vis dėlto tai tik nedidelė dalis visų kryždirbystės paminklų ir jų sankaupų Lietuvoje, kuriuos kūrybinė grupė per keletą mėnesių suspėjo užfiksuoti ir įtraukti į žemėlapį.
Antrajame žemėlapyje pristatomi talentingi tautodailininkai – kryždirbiai, dievdirbiai ir kalviai. Visuomenėje kryždirbystė dažniau siejama su pačiais paminklais, o ne su gyvuojančiu amatu, papročiais, tradicija ar meistrų įgūdžiais, kurie sudaro vertybės, įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, esmę. Būtent meistrai šiandien yra pagrindiniai šios tradicijos puoselėtojai, besirūpinantys jos tęstinumu, turintys daug žinių ir įgūdžių. Todėl šis žemėlapis skirtas kryždirbiams ir jų sukauptoms asmeninių darbų ekspozicijoms bei dirbtuvėms, kurias susitarus galima aplankyti. Susitikimai su kryždirbiais projekto kūrybinei grupei paliko neišdildomą įspūdį. Tai išties išskirtinės, savo kraštui daug nusipelniusios asmenybės ir tikri menininkai, dažnai turintys daug įvairių talentų ir įdomių pomėgių. Šių susitikimų akimirkos užfiksuotos nuotraukose. Per keletą mėnesių šio projekto rengėjai suspėjo aplankyti net 35 kryždirbius skirtinguose Lietuvos regionuose. Tai tik dalis gausios tautodailininkų bendruomenės, todėl tikimasi, kad ateityje daugiau kryždirbių prisijungs prie šios duomenų bazės.
Parengta pagal Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato informaciją
