Šių metų „Tautiška giesmė aplink pasaulį“ skambės Čiurlioniška dvasia: siekia surinkti 150 pasaulio lietuvių bendruomenių

2025.07.02

Liepos 6-oji, Valstybės bei „Tautiškos giesmės“ diena šiemet jau 16-ą kartą suburs lietuvius visame pasaulyje giedoti „Tautišką giesmę“ lygiai 21 val. vietos laiku. Šiemet ši unikali tradicija dedikuojama genialiems šalies kūrėjams: valstybės himno autoriui Vincui Kudirkai ir Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, kurio 150-ąsias gimimo metines šiemet minime.

Organizatoriai šūkiu „Balsais sujunkim horizontus“ kviečia lietuvius visame pasaulyje simboliškai pagerbti M. K. Čiurlionio 150-ąjį jubiliejų: siekiama bendrai giesmei pakviesti 150 pasaulio lietuvių bendruomenių.

„M. K. Čiurlionis savo kūryboje sujungė muziką, spalvas, Tėvynę ir Visatą į harmoningą visumą. XX amžiaus pradžiai itin progresyvus kūrėjo požiūris į meną, politiką, religiją bei visuomenę šiandien puikiai atspindi mūsų laikų vertybes. Lietuvą jis matė ne kaip žemės lopinėlį žemėlapyje, bet kaip kultūriškai turtingą visumą, vienijančią bendraminčius visur. Būtent tai ir norime kasmet priminti „Tautiška giesme aplink pasaulį“ – kad ir kur bebūtume, visi esame Lietuva“, – sako iniciatyvos autorius Raimundas Daubaras.

Jo teigimu, nedaug kam žinoma, kad „Tautiška giesmė“ ir M. K. Čiurlionis – glaudžiai susiję.

„Vincas Kudirka „Tautišką giesmę“ parašė XIX a. pabaigoje, kai Lietuva, tuo metu priklausiusi carinei Rusijai, išgyveno tautinį atgimimą – Lietuvos inteligentai aktyviai siekė puoselėti lietuvių kalbą, kultūrą, kurti tautinius simbolius. Vienu iš svarbiausių tokių simbolių tapo „Tautiška giesmė“, 1898 m. pirmąkart publikuota laikraštyje „Varpas“. Mikalojus Konstantinas Čiurlionis buvo aktyvus tautinio atgimimo veikėjas, mokė savo brolius bei seseris giedoti „Tautišką giesmę“ ir 1908 m. sukūrė jos chorinę aranžuotę, kuri buvo melodingesnė ir švelnesnė nei originali versija”, – sako „Tautiška giesmė aplink pasaulį“ sumanytojas.

M. K. Čiurlionio aranžuotėje skamba turtinga, romantiška harmonija, melodingesnė ir švelnesnė himno versija suteikia kūriniui emocinio gilumo. Ši versija tapo ypatingu tautinio atgimimo laikotarpio simboliu, leidžiančiu lietuvių chorams meniškai ir iškilmingai perteikti tautinę vienybę, jungiant Europos romantizmo muzikos tendencijas su lietuvišku nacionaliniu jausmu.

Būtent ši „Tautiškos giesmės“ versija šiemet skambės Druskininkuose, 2025-ųjų Lietuvos kultūros sostinėje, kurioje kūrė ir M. K. Čiurlionis. Druskonio ežero amfiteatre liepos 6 d., 20 val., prasidės didingas šventinis koncertas. Organizatoriai kviečia atvykti ir švęsti kartu, tapti šios ypatingos šventės dalimi bei pajusti „Tautiškos giesmės“ dvasią gyvai. Koncertą ves Ramūnas Zilnys ir Aistė Plaipaitė, o scenoje pasirodys Guoda Gedvilaitė, Mantas Jankavičius, Neda Malūnavičiūtė, FreeStarz, Kristina Radžiukynaitė KaYra, Kristina Žaldokaitė ir „Vilnius Voices“, Laimonas Bendaravičius, Adas Gecevičius ir Viltė Ambrazaitytė bei kiti atlikėjai.

R. Daubaro teigimu, išskirtinė šiemet bus ir pasaulinio „Tautiškos giesmės“ giedojimo pradžia.

„Pirmieji himną kasmet gieda Japonijos lietuviai – čia anksčiausiai pakyla saulė, anksčiausiai jie sulaukia ir 21 val. Šiemet „Tautiška giesmė“ skambės Osakoje, EXPO parodoje, kurioje Liepos 6-oji oficialiai paskelbta Lietuvos valstybės diena. Būtent ten mūsų himno žodžiai, vedami P. Geniušo bei P. Vyšniausko, pirmieji nuaidės pasaulyje ir pradės vienybės bangą, keliausiančią per žemynus”, – sako R. Daubaras.

„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ gimė 2009-aisiais, kai Lietuvos tūkstantmečio proga jachtos „Ambersail“ įgula pakvietė lietuvius visame pasaulyje vienu metu giedoti himną. Ši pilietinė akcija tapo simboliu, kad Lietuva gyva visur, kur gyvi jos žmonės, o himno melodija – stipriausia jungtis tarp jų, nesvarbu, ar jie gyvena Kaune, Londone ar Sidnėjuje.

„Šiandien, kai pasaulis nuolat skuba ir triukšmauja, kviečiame bent trumpam sustoti ir liepos 6-osios vakarą pajusti „Tautišką giesmę“ kaip vidinę harmoniją, kaip mažą pasaulio stebuklą“, – sako R. Daubaras.

Daugiau informacijos apie giedojimo vietas, prisijungimą ir iniciatyvą rasite oficialioje svetainėje bei socialinių tinklų paskyrose.

Kiti straipsniai

kurorto svente

Renginiai Druskininkuose 2026 metais

2026-ieji Druskininkuose – metai, kupini tradicinių švenčių,...
Detaliau
Lynu kelias

Ką veikti Druskininkuose žiemą?

Užburianti žiemos pasaka Druskininkuose kviečia visą šeimą!
Detaliau
Slidinėjimas žiemą miške

Lygumų slidžių nuoma

Kai pasirodo sniegas – pats metas lygumų slidinėjimui!
Detaliau
Gydykla

Ilgaamžiškumo paslapčių ieškotojus kviečia atsigręžti į Druskininkus

Šiandien madingai vadiname tai, kas jau seniai žinoma, išban...
Detaliau
Čiurlionio paminklas Druskininkuose

„Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025“ – metai, paliekantys dar gilesnį M. K. Čiurlionio ženklą

2025-ieji metai Druskininkuose suskambėjo aukščiausiomis nat...
Detaliau
TrenkTuras Kalėdinis žygis Žiema (17)

Druskininkuose startuoja naujas „TrenkTuras“ žygių sezonas

Žygis į sveikatą? Įmanoma, žygiuojant žaliais pušynais ir da...
Detaliau
kaledos druskininkuose

TAI BENT Kalėdos Druskininkuose: kai miestas virsta pasaka

Detaliau
druskininkai health 01 1 scaled 1

Istorinė sveikatos turizmo kryptis Druskininkuose

Detaliau
mkc coda event cover

Užveriant kultūros sostinės metus. Coda: MKČ ženklas

Detaliau
stotis

Venecijoje pristatytas Druskininkų stoties projektas tampa tikrove

Detaliau
Snow arena

Beveik 30-ies šalių kalnų slidininkai Druskininkuose varžysis dėl pasaulio reitingo taškų

Detaliau
Aqua Gydykla RET HiRes 9909 copy 1024x683 1

Garbus amžius – ne kliūtis mėgautis visaverčiu gyvenimu

Detaliau