Skaičiai pase ir mūsų savijauta ne visuomet eina išvien. Kartais jaučiamės jaunesni, nei esame iš tiesų, o kartais – ne pagal metus pasenę. Jei kažkuris jausmas pažįstamas, tikėtina, kad jūsų biologinis amžius skiriasi nuo chronologinio.

Dr. Dovilė Naruševičiūtė, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja „Eglės sanatorijoje“ Druskininkuose, dalinasi, jog praktikoje yra tekę sutikti įvairių žmonių – ir nuo kraujospūdžio vaistus geriančią 35 metų moterį, ir 86 metų senjorą, kasdien nubėgantį po kelis kilometrus.

„Turbūt mes visi siekiame kuo ilgiau išlikti jauni, gyventi kokybiškai, atlikti visus darbus, kuriuos norime, ir pasidžiaugti gyvenimu, kurį turime. Padidėjęs kraujospūdis, cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ar kitos ligos dažnai yra mūsų nesirūpinimo kūnu rezultatas. Jei turime nuolat gerti vaistus, tai ženklas, jog senstame anksčiau, negu kad tikėjomės“, – aiškina gydytoja.

Jai antrina ir Bato universiteto psichologijos mokslų daktarė, tyrinėjanti biologinio amžiaus rodiklius, Viltė Baltramonaitytė, kurios teigimu, siekdami ilgaamžiškumo žmonės dažnai daro vieną klaidą – ieško greitų sprendimų ir ignoruoja pagrindinius sveikatos ramsčius: miegą, fizinį aktyvumą ir sveiką mitybą.

Ekspertės aptaria, kokių kūno signalų nederėtų ignoruoti ir kokiais būdais galime stabdyti biologinio amžiaus augimą.

Nelaukite blogos savijautos

Tyrimai rodo, jog tokie veiksniai kaip miego trūkumas, rūkymas, greitas, nesveikas maistas bei stresas neigiamai veikia mūsų biologinį amžių.

„Nepalankus gyvenimo būdas didina atotrūkį tarp biologinio ir mūsų tikrojo amžiaus ir daro įtaką įvairioms ligoms. Pavyzdžiui, auga rizika susirgti vėžiniais susirgimais, lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, cukriniu diabetu, hipertenzija, reumatoidiniu artritu ar psichikos sveikatos ligomis ir kitomis“, – perspėja gydytoja ir priduria, kad itin žalingas yra ir sėslus gyvenimo būdas.

Anot. D. Naruševičiūtės, galvoti apie savo biologinį amžių reikėtų pradėti anksčiau, nei pasijuntame blogai.

^{Dr. Dovilė Naruševičiūtė, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja „Eglės sanatorijoje“}

„Tai, jog prevencija yra geriausias gydymo būdas – jokia naujiena. Kol jaučiamės gerai, savo sveikatos ir kūno visai nevertiname ir galvojame, jog taip bus visada. Tik kai kūnas tampa nepatogus, pradedame ieškoti būdų, kaip sau padėti. Jei jau pradėjome jausti kažkokius simptomus, tai ženklas, kad laikas stipriai susirūpinti. Dažnai tai ir būna motyvacija pokyčiams“, – pastebi gydytoja.

Su tuo sutinka ir V. Baltramonaitytė, kuri kviečia atkreipti dėmesį į kūno siunčiamus signalus.

„Jie gali pasireikšti per funkcinius ir metabolinius pokyčius, tokius kaip mažėjanti ištvermė, silpnėjanti raumenų jėga, prastėjanti gliukozės kontrolė, didėjantis visceralinis riebalų kiekis ir lipidų disbalansas, kurie siejami su padidėjusia kardiometaboline rizika. Dar vienas signalas – žemo laipsnio lėtinis uždegimas, pasireiškiantis dažnesniu nuovargiu, lėtesniu atsistatymu po ligų ar streso“, – kada galima įtarti, jog biologinis amžius didesnis nei chronologinis, aptaria mokslų daktarė.

Kaip nustatyti biologinį amžių?

V. Baltramonaitytės teigimu, šiandien nėra vieno patikimiausio biologinio amžiaus nustatymo būdo, nes skirtingos organizmo sistemos dažnai sensta nevienodu tempu, todėl patikimiausias vaizdas gaunamas derinant įvairius rodiklius.

„Vienas pažangiausių metodų yra epigenetiniai laikrodžiai, tokie kaip DunedinPACE ar GrimAge, kurie remiasi DNR metilinimo pokyčiais ir leidžia įvertinti ne tik biologinį amžių, bet ir patį senėjimo greitį bei su juo susijusią ligų ar mirtingumo riziką. Tačiau jie dar dažniausiai naudojami moksliniuose tyrimuose ir komercinėse programose, o ne rutininėje klinikinėje praktikoje“, – dalinasi ekspertė.

Ji tęsia, jog kasdienėje praktikoje dažniau remiamasi įprastais kraujo tyrimais ir fizinio pajėgumo vertinimu, nes jie gerai atspindi metabolinę bei širdies ir kraujagyslių būklę ir yra lengvai prieinami: „Iš šių duomenų galima sudaryti platesnius biologinio senėjimo ir sveikatos rizikos modelius, kurie integruoja molekulinius, metabolinius ir funkcinius rodiklius.“

^{Bato universiteto psichologijos mokslų daktarė, Viltė Baltramonaitytė}

Kalbant apie tai, kas gali padėti lėtinti biologinį senėjimą, V. Baltramonaitytė išskiria tris dėmenis: tai nerūkymas, reguliarus fizinis aktyvumas ir kokybiškas miegas.

„Rūkymas ženkliai pagreitina organizmo senėjimo procesus ir didina daugelio ligų riziką, todėl jo vengimas yra vienas svarbiausių veiksnių. Fizinis aktyvumas palaiko raumenų ir širdies-kraujagyslių sveikatą bei mažina uždegiminius procesus. Kokybiškas miegas svarbus organizmo atsistatymui, imuninei sistemai ir ląstelių atsinaujinimo procesams“, – vardina ilgaamžiškumo tyrinėtoja.

Skirkite laiko sau

D. Naruševičiūtė į kolegės sąrašą įtraukia dar vieną punktą – sanatorinį gydymą. Jos teigimu, yra tyrimų, įrodančių, jog sanatorinis gydymas yra puikus pasirinkimas siekiant mažinti uždegimus, stresą, gerinti metabolizmą, detoksikuoti organizmą ir kartu – mažinti savo biologinį amžių.

„Sanatorija padeda per įvairias procedūras pajusti kūną, įgalinti penkis pojūčius ir įsisąmoninti savo būseną. Reikia pripažinti, jog gyvendami dideliu tempu, įprantame reaguoti į išorinius dirgiklius – kažko nespėju, kažką dar padaryti reikia. Deja, bet nebeskiriame laiko įsiklausyti į tai, kokia yra mano būklė, ar aš vis dar galiu tokiu greitu tempu gyventi?“, – dalinasi gydytoja.

Gydytoja atkreipia dėmesį, kad toks laikas gali veikti ne tik gydomai, bet ir kaip diagnostika. Jos teigimu, jei žmogus iš sanatorijos išvažiuoja jausdamasis kardinaliai kitaip, galima suprasti, kad kasdieniame gyvenime reikalingi pokyčiai.

„Pora dienų Druskininkų kurorte išties nėra daug, tačiau tikriausiai daugeliui yra tekę patirti jausmą, kad kelių dienų poilsis atrodo lyg kelių savaičių. Sanatorijoje tai galima pajausti su sąlyga, kad savo rūpesčius paliksite už durų ir iš tikrųjų skirsite laiko sau, pagalvoti apie sveikatą, apie tai, kur esu, kur einu ir kaip jaučiuosi. Ir svarbiausia – ar tai, kaip aš jaučiuosi, man tinka?, – vardina D. Naruševičiūtė. – Jei atsakėte sau, kad norite jaustis geriau, skirkite laiko individualioms konsultacijoms, kartu su specialistais pasirenkite sveikatos gerinimo planą, kurį galėtumėte įgyvendinti namuose.“

Vanduo, judėjimas ir sąmoningumas

Gydytoja išskiria tris dalykus, kuriuos galime ir turėtume iš sanatorijos parsivežti namo.

„Vos įėjus į sanatoriją, mus pasitinka biuvetė. Mineralinis vanduo – ir vaistas, ir priminimas, kad vanduo yra mūsų sveikatos pagrindas. Kad kūnas jaustųsi gerai, turime gerti jo pakankamai. Nors pradėjus gerti daugiau vandens dažnam atsiranda diskomfortas, aš mėgstu sakyti, jog ilgainiui sausa žemė yra palaistoma, organizmas pripranta gerti vandenį ir viskas susitvarko“, – primena gydytoja.

Antra, anot D. Naruševičiūtės, yra įprotis judėti: „Iki kiekvienos procedūros reikia nueiti. Kitaip tariant, tam, kad gautum kažką gero, reikia eiti. Šią mintį reikėtų vystyti ir gyvenime. Rinkitės sveikatai palankesnius judėjimo būdus. Pradėti galite nuo mažų dalykų, pavyzdžiui, automobilį darbo ar prekybos centro aikštelėje statyti kuo toliau, kad eidami turėtume progą kelis kartus giliai įkvėpti gryno oro. Tai nuramina mūsų nervų sistemą ir stabilizuoja kūną, padeda aiškiau mąstyti ir efektyviau dirbti.“

„Galiausiai, jei žmogus atvyko į sanatoriją, vadinasi, tai yra valingas jo sprendimas, kurio niekas nevertė priimti. To norėčiau palinkėti visiems – priimti tą sąmoningą sprendimą padėti sau, rūpintis savo sveikata ir po darbo dienos rasti 15–20 minučių pasidaryti šilumos procedūrą, jėgos ar kvėpavimo pratimus. Raskite sau priimtiną gyvenimo būdą, kuris padėtų išlaikyti sveiką ir patogų kūną bei išvengti ateityje gresiančių ligų. Dažnai jos būna susijusios su sėslumu, stresu, nemiga, o šias aplinkybes neretai galime pakeisti patys ir tai pristabdyti savo biologinio amžiaus tėkmę“, – apibendrina D. Naruševičiūtė.