Jei jaunystėje koncertuose kartu su Miku Suraučiumi ir jo grupe „Plius minus“ įsijautę dainavote: „Gyvenau be laikrodžio kaip vargšas / Gyvenau be laikrodžio kaip Dievas / Buvo mano naktys, buvo mano dienos…“, – šis filmas jums bus malonus siurprizas.

Tik muzika ir meilė

Tai laikai, kuriais Lietuvoje drausta viskas, kas egzistavo laisvajame Vakarų pasaulyje. Tad kas liko to meto jaunimui? Muzika, kūryba ir meilė – kaip dainuoja bitlai savo dainoje „All You Need Is Love“.

Muzikantai patys tobulino gitaras, pridėdami papildomų stygų, sukiodami nešiojamų latviškų radijo grotuvų „VEF“ rankenėles mėgino klausytis Vakaruose grojamos muzikos ir įrašinėti ją į pirmuosius juostinius magnetofonus. Siuvosi kelnes su „kliošu“, ieškojo batų su platforma, priešindamiesi valdžiai augino ilgus plaukus.

Filme kadras po kadro atsiskleidžia talentingojo M. Suraučiaus muzikinė biografija. Tuo metu, kai pasaulis svaigo nuo „The Beatles“ hito „A Hard Days Night“, Mikas su bendraminčiais Druskininkuose pradėjo groti keistą muziką bigbitą (iš anglų k. – stiprus smūgis).

„Plius minus“ – prieš estraduchą

Kitas svarbus etapas – išvykimas į Vilnių ir grupės „Plius minus“ atsiradimas. „Mums jau buvo atsibodusi ta estraducha, norėjosi kurti kitaip, atrodyti kitaip“, – prisimena M. Suraučius.

„Plius minus“ koncertinės programos buvo lyg spektakliai. Išsiskyrė neįprasta scenografija, kostiumais, režisūriniais sprendimais. Kas matė, niekada nepamirš roko oratorijos „Velnių malūnas“, kurioje skamba tuomet labai neįprastas psichodelinis rokas.

Muzikines programas padėjo rengti ir atlikėjų stilių kūrė estrados režisūrą baigusi „Plius minus“ muzikantė ir dainininkė Irena Ašakaitė, kurią filme išvysite pasakojančią prisiminimus apie laikus, kai grupė buvo šlovės zenite. Pamačiusios, kaip koncerte atrodo „Plius minus“ dainininkės, to meto panelės irgi siuvosi miniakus, kopijavo šukuosenas.

Irenos pasakojimą papildo buvusi dainininkė Jūratė Valiukonytė-Noethen, kuri tvirtina, kad net tada, kai nuo normalaus pasaulio buvome atitverti geležine uždanga, į Lietuvą įvairiais būdais prasiskverbdavo muzikos bei mados naujienos.

Baladė Lietuvai 80-aisiais

Filme skamba gražiausios Miko Suraučiaus ir „Plius minus“ dainos, tarp jų ir jaudinanti baladė apie mažytę, lyg duonos riekelė ant pasaulio vaišių pilno stalo, Lietuvą. Baladė taip ir vadinasi „Lietuva“ (žodžiai Janinos Degutytės). Muzikologas Darius Užkuraitis filme pasakoja savo prisiminimus apie žiūrovų emocijas skambant šiai dainai: „Pasigirdus gražiajai, fantastiškai baladei „Lietuva“, praktiškai visi Sporto rūmai buvo atsistoję, uždegę žiebtuvėlius. Jausmas nepakartojamas!“

Su Povilaičiu ir Kernagiu

Muzikos keliai M. Suraučių buvo suvedę su Stasiu Povilaičiu, Vytautu Kernagiu, kuris Mikui Suraučiui buvo sugalvojęs pravardę, kurią žinojo visa Lietuva – Sūris Mikaučius, jiedu kartu grojo grupėje „Kabaretas tarp girnų“. Intriguojanti detalė – populiarią dainą „Kaip gražu miške“, kurią mintinai moka visa Lietuva, Kernagiui pasiūlė Mikas.

Filme kompozitorius Teisutis Makačinas vardija, kuo M. Suraučiaus muzika ir grupė „Plius minus“ skyrėsi iš kitų to meto grupių, teatro režisierius Jonas Vaitkus pasakoja, kaip būdamas jaunas muzikavo Miko Druskininkuose suburtoje bigbito grupėje „BASSVIM“, muzikantas Georgijus Mosteikis nedailina praeities, kurioje buvo ne tik geros muzikos, bet ir merginų bei šampano.

Filmo trukmė 75 minutės.

Autorinio kino kūrybinė grupė:

Režisierius/montažo režisierius: Adomas Liutkevičius („Dokumentikos bazė“)
Prodiuserė Inga Liutkevičienė („Mažoji leidykla“)
Pperatorius Algis Liutkevičius.

Kino teatruose filmas pradedamas rodyti nuo rugsėjo 24 dienos.

PREMJERA DRUSKININKUOSE RUGSĖJO 27 D. 17.00 VAL. DRUSKININKŲ VANDENS PARKO KONFERENCIJŲ SALĖJE.

Filmo gamybą iš dalies rėmė Druskininkų miesto savivaldybė, Druskininkų klubas, Druskininkų kultūros centras, advokatų kontora „Temidė“