Druskininkų kurorto architektūrai turėjo įtakos Rusijos imperijos, Lenkijos, Vokietijos ir TSRS architektūros tendencijos.

Senosios mūrinės architektūros pavyzdžiai – Druskininkų bažnyčia, dabartiniai viešbučiai „Europa Royale Hotel Druskininkai“ ir „Best Baltic Central“, Druskininkų savivaldybės ir Miesto muziejaus pastatai.

Iki sovietmečio miesto panoramoje vyravo žalieji masyvai. Nuo 1970 metų mieste atsirado tipinės sovietinės statybos pastatų: aukštų, vertikalių architektūrinių akcentų – tai sanatorijos „Eglė“, „Belorus“, „Lietuva“, „Nemunas“, ir kt. Netikėtais sprendimais išsiskiria originalūs XX amžiaus pabaigos architektūros pavyzdžiai – Aušros ir Romualdo Šilinskų kūriniai: dabartinis Druskininkų vandens parkas, viešbutis „Pušynas“.

Daktaro Bujakovskio vila

Viena iš nedaugelio mūrinių vilų Druskininkuose, istoriškai vadinama daktaro Bujakovskio vila (dabar – Druskininkų savivaldybės administracijos pastatas.). Daktaras Bujakovskis priklausė kurorto turtingiausiųjų dešimtukui. Manoma, kad mūrinė Bujakovskio vila buvo pastatyta apie XIX amžiaus pabaigą. Tuo metu tai buvo vienaukštis pastatas ir tik vėliau, išlaikant visas originalias stogo – kupolo formas buvo pastatytas viršutinis namo aukštas.

„Carinė“ gydykla

Vienas seniausių Druskininkų architektūros paveldo pavyzdžių – pirmosios mūrinės gydyklos pastatas. Gydykla pastatyta 1894 metais, tęsiant caro Nikolajaus I patvirtintą kurorto įrengimo planą. Po rekonstrukcijos buvusioje gydykloje atidarytas keturių žvaigždučių viešbutis „Europa Royale Druskininkai“.

Viešbučio hole galima pamatyti autentiškas XIX amžiaus grindų detales.

Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia

Vėlyvosios neogotikos pastatas, kurio architektūrai turėjo įtakos Nyderlandų, Pamario ir Lietuvos gotika. Pastatyta 1911-1931 m. pagal lenkų architekto Stefano Šilerio projektą pirmosios katalikų bažnyčios vietoje (1841-1852 m.). Bažnyčios aikštė su bažnyčia iki šiol išliko pagrindine miesto aikšte.

Bažnyčioje pamaldos vyksta šiokiadieniais 18 val., šeštadieniais 10 val.,  sekmadieniais 9 val. (lietuvių kalba), 10.30 val. (lenkų kalba), 12 val. (lietuvių kalba).

Vila „Linksma“

Pastatyta 1905-1909 m., vila priklausė Druskininkų kurorto akcinės bendrovės nariui bankininkui Adolfui Kersnovskiui. Asimetrinė kompozicija turi moderno bruožų, architektūrinės detalės neoklasicistinės. Puošnus vasarnamis su mezoninu ir apžvalgos bokšteliu iki mūsų dienų atlieka reprezentacinio miesto pastato funkcijas: šiuo metu viloje veikia Druskininkų miesto muziejus.

Druskininkų vandens parkas

Dabartinis Druskininkų vandens parkas buvo statytas kaip Druskininkų fizioterapijos gydykla, jo architektai – A. ir R. Šilinskai. Pradėjęs veikti 1981 metais vienas didžiausių Europoje gydyklų kompleksas per dieną aptarnavo 8000 pacientų. Mineralinio vandens poreikis per dieną sudarė 2000 m³.

Tai raiškios plastikos ir originalių konstrukcijų postmodernistinio stiliaus kompleksas, vienas ryškiausių meninių akcentų senamiestyje. Dviejų aukštų pastato planas buvo griežtai simetriškas, jį sudarė trys sujungti pasagos formos korpusai su vonių patalpomis, kuriuos vienija erdvus vestibiulis, vainikuotas kupolu.

2007 m. pastatas buvo rekonstruotas, pritaikant jį Vandens parko poreikiams, ir tapo kurorto naujo įvaizdžio elementu.

Viešbutis „Pušynas“

Modernizmo stiliaus apvalus aštuonbriaunis pastatas buvo statomas kaip sanatorijos „Sūrutis“ korpusas. Savo originalia architektūra pastatas primena didelį pušies kankorėžį, nukritusį pačioje Druskininkų miesto širdyje. Pagal projektą pastatas pradėtas statyti nuo viršaus. Plane naudojamas laikančiųjų, įtvirtintų grunte, kolonų tinklas. Perdengimai išliejami ant žemės ir vėliau sudedami vienas po kito. Šis metodas suteikė galimybę kurti įdomias architektūrines formas ir interjero sprendimus, leidžia architektui konstrukcines formas paversti meninėmis.